Ilgai svarsčiau, rašyti šį tekstą ar ne. Bet praėjusią savaitę pribloškė iš Lietuvos žinia – pasaulinė liga nusinešė į amžinybę mano mokyklos suolo draugą. Jo vardas buvo Gytis. Tarp daugybės žinių apie iškeliavusius pensininkus, šis įvykis sukrėtė asmeniškai. Vienam garsiausių Druskininkų muzikos pasaulio žmonių buvo vos 58-eri.
Neretai girdžiu šnekant – kokie netvarkingi tie italai. Kokios šiukšlinos Romos gatvės, pakelės, konteineriai miesto centre – pilni atliekų. Žiurkės aikštėse laksto. Visiškai teisingai.
Bet štai kita medalio pusė. Laukiu autobuso stotelėje, susiruošusi važiuoti į biurą Romos centre. Autobusas stotelėje pasirodo po gero pusvalandžio. Bet man, pasirodo, nelemta juo pasinaudoti. Kodėl? Pamiršau kaukę namuose.
Žodis „tvarka“ Italijoje yra reliatyvus. Italai yra tikri tvarkos maniakai, kai kalba eina apie tai, kas dedasi jų namuose. Čia klesti namų tvarkytojos diktatas.