Prisiminti Oskaro Vaildo žodžius „Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai yra tiesa“ mane privertė apsilankymas vaistinėje, kur darbuotoja, pamačiusi mane su kauke, tarstelėjo: „Nusiimkite tą skudurą, karantinas baigėsi...“. Kai aš jai pasakiau, jog esu rizikos grupės žmogus, todėl bijau ir užkrėsti ir užsikrėsti, ji tarė: „Ir Jūs tikite tomis korono pasakomis? Kur matėte bent vieną sergantį, kur jį sutikote?“.
Į mano žodžius: „Jei būčiau sutikusi, gal dabar prieš Jus nestovėčiau“, moteris niekinamai pasakė: „Niekas nematė, niekas nesutiko, bet visi bijo. Tiesiog piktoji laumė ragana ant šluotos iš vaikystės pasakų... Geriau pasižiūrėkite kiek ir nuo ko iš tikrųjų mirė žmon
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.