Pakštelėdavo. Bet ne į lūpas.
Dabar preciziškai papasakosiu apie pietietišką bučinio higieną. Taip, italai, panašiai, kaip ir prancūzai, apsikabina, vyrai su vyrais, moterys su moterimis, vyrai su moterimis, vaikinai su merginomis, tėvai su vaikais, anūkai su seneliais. Prisiglaudžia švelniai visu kūnu, spusteli taip, kad jauti, jog tai ne vien mandagumo gestas. Pakšteli lūpomis prisiglaudę prie vieno žando, paskui prie kito. Italai – du kartus, prancūzai – tris. Tokia laužtinės linijos grafika. Bet kartu ir diskretiškai, nes jaučiasi tarsi kažkokiomis elektros bangomis sklindantis pagarbus atstumas. Tokia keista dvilypė dialektika. Ir būtent todėl šis bučinys yra malonus.
Italų vyrų, moterų, mamų, senelių ir močiučių, pusseserių ir pusbrolių, pažįstamų klierikų, vienuolių, pedagogų lūpos to apsikabinimo ir inscenizuoto bučinio metu labai griežtai nusukamos nuo apkabinamojo veido. Todėl bučinys tarsi „nuplevena“ į niekur, kitaip tariant, lieka „neutralioje erdvėje“. Skruostai – taip, jie prisiliečia vienas prie kito, tačiau lūpos – jokiu būdu.
Motina ir tėtis apkabina savo sūnų ar dukrą, būčiuodami būtent šiuo būdu. Draugės ir draugai, nesvarbu kokios lyties, tos pačios ar ne, taip pat niekada nesibučiuoja į lūpas. Mokytojai, ilgai nematę savo mokinių, maloniai apsikabina, spusteli vienas kitą, pasibučiuoja prisiglausdami vienas prie kito žandukais. Giminaičiai ir netgi tolimi draugai, susitikę gatvėje ar aperityvo bare garsiai replikuodami susitikimą, būtinai jausmingai apsikabina ir pasibučiuoja, tarsi scenos artistai matant visai publikai, dar būtinai garsiai sučepsėdami lūpomis.
Kaip, tuo tarpu, giminaitės ir giminaičiai bučiuojasi Lietuvoje? Su draugėmis apsikabinu, bet tai tik mano iniciatyvos reikalas. Kaip įmanydama stengiuosi saugoti lūpas. Nesijausčiau maloniai, net jei į lūpas mane pabučiuotų mano dukra ar sūnus. Todėl vis dažniau bandau įpiršti itališkąją tradiciją apsikabinti, suglausti skruostus, pakštelėti tik erdvėje. Dar vis negaliu pamiršti, kaip kartą prieš daug metų darbo susitikimo metu ištvėriau garsaus Lietuvos išeivio Juozo Kazicko bučinį tiesiog į lūpas. Neprieštaravau ir grubiai neatstūmiau tik iš mandagumo, nenorėdama įžeisti gerokai vyresnio tautiečio. Bet įsisiurbimas į mano lūpas man buvo ne itin malonus. Nusisukusi braukiau jas delnu ir stengiausi greičiau pamiršti bjaurius jausmus.
Bučiavimasis Italijoje, nesuglaudžiant keturių lūpų, atrodo patraukliau ne vien dėl higienos. Bučiavimasis į lūpas be jokių išlygų reiškia intymumą partneriui, tos pačios ar kitos lyties, nesvarbu. Tai ne draugiškumo gestas. Todėl ir pati bučiuoju ir esu bučiuojama tada ir bučiuojuosi tik su tuo, kurio geidžiu.
Erika ir Martina – dvi Italijos studentės išgarsėjo visame pasaulyje dėl bučinio. Jų nuotrauka „Instagrame“ abejingų nepaliko. Dvi Šiaurės Italijos merginos internete paskelbė savo meilės bučinį romantiškoje erdvėje – jūros bangų fone. Kitose valstybėse gal tai būtų palaikyta dviejų pusseserių bučiniu? Italijoje – ne. Tai – intymus aktas. Tarp dviejų merginų.
Nuotrauka – tikrai įspūdinga, nuvilnijusi kaip itin patraukli gerokai toliau už Apeninų pusiasalio ribų. Identiškos tarsi dvynių merginų figūros, tobuli užpakaliukai, balerinų grakštumas, madingiausi sezono bikiniai. Švelnus apsikabinimas, susiliejusios lūpos juodų skrybėlaičių šešėlyje.
Laisvės, meilės, švelnumo, jaunatviško grožio išraiška. Taip galvojau aš, ilgai studijuodama nuotraukoje geltonomis citrinų galvomis margintų bikinių siluetus, ir nesistebėjau, kad merginos Instagrame turi tiek gerbėjų. Bandydama išsiaiškinti nuostabaus maudymosi kostiumėlio logotipą, mintimis peržvelgiau visas naujausias bikinių kolekcijas. Galva man svaigo nuo žaviai išriestų itališkų sėdmenų, kurių visada paplūdimiuose Italijos moterims pavydžiu, nes jie – tarsi būtų implantais išpūsti, atrodo tokie moteriški, tobuli, nė menkiausio celiulito ženklo. O lieknų rankų apsivijimas aplink klubus nuotraukoje – toks natūralus, trapus. Mažyčių krūtų susirėmimas, grakštūs ilgi kaklai tarsi gulbių, plazdantys vėlyje kaštoniniai plaukai. Ach... Kaip žavu. Ir kaip intymu.
Aš neįžvelgiau šiame bučiny jokios provokacijos, nors man, ketvirtį amžiaus gyvenančiai Italijoje, neliko abejonių – merginos įsimylėjusios viena kitą, bendraujančios seksualiai. Šeimų maršo dalyvių kalba jos būtų pavadintos – kitokios orientacijos, lesbietės.
Bet šią istoriją pasakoju ne todėl. Man į galvą niekaip netelpa, kad mes – lietuviai, aršiai pasisakantys maršais prieš kitokios orientacijos asmenybes, einantys su vaikais į šeimų demonstracijas, esame kur kas seksualesni, nes neretai banalesnėmis progomis bučiuojame vieni kitus į lūpas. Nors save vadiname santūria tauta, mes kažkodėl nejaučiame jokio nepatogumo.
Neteisinga būtų galvoti, kad visi, žvelgdami į intymų Italijos merginų bučinį, ir čia, Italijoje, plojo katučių. Nieko panašaus. Homofogų, įžvelgiančių nuotraukoje tik dviejų lesbiečių provokaciją, ir pasipiktinusių jų elegesiu, „Instagrame“ atsirado nė kiek ne mažiau nei Lietuvoje.
„Kalės, išprievartauti jus“. „Verčiate vemti, ištvirkėlės“. „Mirsite sudegintos krosnyje“, – tokius grasinimus ir panašius aptiko studentės socialiniuose tinkluose tarp jas stebinčių 120 tūkstančių sekėjų.
Bet merginos – nėra beveidės, kurios pasaulį žavi tik kietais užpakaliukais. Šią bučinio foto į „Instagramą“ jos įkėlė neatsitiktinai. Gegužės 17-ąją Italija šventė tarptautinę antihomofobijos, antibifobijos, antitransfobijos dieną. Ši nuotrauka – tarsi jaunų moterų duoklė šventei, laisvės himnas: nebijokite, mes neleisime psichologiškai prievartauti netradicinių porų.
Merginos „Instagrame“ fotografuojasi kartu jau ketverius metus. Jų meilės išraiškos nuotraukos niekuo nesiskiria nuo kitų įsimylėjėlių – tradicinių porų. Bet paskutinius dvejus metus jų puslapis @leperledegliomofobi – užpiltas keiksmais ir prakeiksmais. Tačiau, kaip sako studentės, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Dvi jaunos italės yra ne tik žavios, bet ir kieto charakterio. 23-ejų metų Erika Mattina, Teisės fakulteto diplomantė, gyvenanti kartu su tėvais Šiaurės Italijos Brianzos mieste, ir 25-erių Martina Tammaro, Ekonomikos fakulteto studentė, kurios namai – greta Milane, prie Madžiorės ežero, perskaičiusios grasinimus nutarė kreiptis į karabinierius. Nufotografavo komentarus, surašė denuncia (liet. pareiškimą). Rimčiausius ketinimus nubausti internetinius prievartautojus merginos dar įtvirtino pristatydamos savo naują knygą apie jų pažintį „Pažadėk man“. Tai kūrinys apie jų susitikimą televizijos programoje, netikėtą meilę, vėliau problemas šeimoje, kai teko įtikinti tėvus, kad jų meilės objektas – ne tradicinis vaikinas, o tos pačios lyties atstovė, apie ašaras ir patirtą skausmą, galiausiai išsikovotą laisvę. Knygą internete perskaitė daugiau kaip 300 sekėjų.
Italijoje įsigalėjęs Parlamento patvirtinas „Zan“ įstatymas apgynė jaunas lesbietes. Jų internetiniai prievartautojai buvo identifikuoti, įstatymas juos privertė viešai merginų atsiprašyti. Atsiprašė.
Ne tik Lietuvoje vyksta maršai „už tradicines šeimas“. Ne tik Lietuvoje kyla priešiškumas prieš kitokios seksualinės orientacijos žmones. Bet Italijoje homofobus už jų veiksmus net socialiniuose tinkluose priverčia atsakyti įstatymas. O ypač veiksmus, liečiančius intymias temas.
Mėnesio pradžioje Italija tapo per pasaulį nuskriejusio konflikto židiniu. Skandalas – tarp garsaus Italijos reperio Fedezo, žinomos interneto influencerės Chiaros Ferragni sutuoktinio, ir RAI 3 televizijos laidos prodiuserių. Gegužės 1-osios Darbo šventės kasmetį koncertą Romos San Giovanni in Laterano aikštėje kasmet transliuoja šis vienas svarbiausių Italijos kanalas. Fedezas – koncerto svečias, paruošė šiai progai autorinį discorso (liet. kalbą). Tačiau reperiui prodiuseriai pareiškė, jog jo pasisakymas bus cenzūruotas. Ir iš anksto paprašė kopijos.
Prieš keletą metų teko būti San Giovanni in Laterano masinių renginių liudininkais. Koncertų, politinių manifestacijų, laidotuvių. Gyvendami su vyru viename epochinių šios aikštės palazzo (liet. pastatų) skubėdavome išvykti iš miesto, nes Romos aikštė talpina tūkstantinę minią.
Kasmet gegužės 1-ąją langai dreba nuo muzikos instrumentų decibelų, minios ovacijų. Tad tai yra pati tinkamiausia vieta oratoriams išreiškti savo idėjas, panašiai kaip Vilniaus Vingio parkas. Šįmet auditorija pasinaudojo reperis Fedezas, pažadėjęs Rai 3 laidos prodiuseriams iš savo discorso (liet. kalbos) išbraukti garsių Italijos politikų, pasisakiusių prieš gėjus ir lesbietes, pavardes. Bet Fedezas prodiuserius apgavo.
Užlipęs ant scenos jis ne tik išvardijo Italijos Šiaurės lygos partijos narių pavardes, bet demaskavo Rai 3 televiziją, reikalaujančią iš artisto kalbos ištrinti politikų pasakytus žodžius. Lega Nord (liet. Šiaurės lygos) atstovai Giovanni De Paoli, Alessandro Rinaldi, Luca Lepori, Andrea Ostelari ir kiti aršūs politikai, atvirai grasinę sudeginti savo vaikus, jei prisipažins esantys gėjais, buvo pirmąkart demaskuoti viešai, minios „nušvilpti“. Per mikrofoną jų deklaruotos pažiūros skambėjo beveik kaip Viduramžių laikmečio absurdas, išsilavinimo trūkumas, prievarta.
Tai – artisto Fedezo scenarijaus nuopelnas. Ir nauja viltis tiems, kurie tradicinėje šeimoje gimė kitokiais.
„Mes niekada neuždarysime savo „Instagramo“ puslapio, nesvarbu, kiek mus užsipuldinėtų, kokiomis bevadintų“, – internete neleidžia abejoti ir dvi bučinio autorės Martina ir Erika.
Merginų drąsa žavi jaunimą. Juk taip sunku skaityti prievartos, patyčių žodžius, vėliau identifikuoti anonimus, kelti bylas, ypač tada, kai jie skirti apjuodinti, sudaužyti dviejų žmonių meilei.
Bet yra ir kita medalio pusė.
Merginų gyvenimas tapo reikšminga misija, įgijo naują prasmę. Itališkos empatijos ir fotografijos estetikos dėka nuoširdus ir atviras bučinys tapo laisvės simboliu kitoms homoseksualioms, psichologinę prievartą patyrusioms poroms.
Martinos ir Erikos bučinys tai – skatinimas nebijoti, būti atviriems, jaustis laisvai, nesislapstyti. Gyventi visavertį gyvenimą.
