Agnė Kulitaitė: seniau buvo maras, dabar – socialiniai tinklai

„Gaila, kad savo gyvenime nieko taip ir nepasiekiau“, – įpusėjusi trečią taurę vyno liūdnai prisipažįsta man trisdešimtmetė draugė. Draugė, didelėje įmonėje užimanti vidurinės grandies pareigas, baigusi magistro studijas, auginanti trejų dukrytę, neseniai su vyru pasiėmusi paskolą ir persikrausčiusi į kotedžą priemiestyje. Bandau susilaikyti, bet pajuntu, kaip gerkle aukštyn lipa visa puokštė rusiškų keiksmažodžių.

Mielieji, man regis, galutinai iškrypome. Kažkur pakeliui iš niūrios posovietinės valstybės, kur svarbiausia „neišsišokti, nes duos per kepurę“, nusukome ne ten ir susirgome chronišku nepasitenkinimu savo gyvenimu. Tai toks šių laikų maras, kai tavieji pasiekimai pačiam atrodo juokingai maži, lyginant su kitų. Užleista ši liga pasireiškia bjauriais simptomais – kasdiene savigrauža, nuliui lygia saviverte, nuolatiniu pavydu, o ribiniais atvejais dar ir tulžies liejimu internete.