Jau ne kartą esu teigęs, kad karas, žiauriausi jo epizodai yra daugialypis reiškinys – turi savotišką „pamušalą“ ar dvigubą dugną. Čia heroizmas maišosi su išdavystėmis, o baimė dėl savo gyvybės – su noru siekti karjeros. Kare yra parazituojančių ir nešančių ant savo pečių nelengvą kovos veiksmų naštą. Vieni žmonės kovoja blogio pusėje ir pasiaukojančiai gelbėja savo draugus, kiti iki pat mirties garbina tą patį blogį, manydami, kad nugalėjusioji pusė nei per nago juodymą nėra geresnė. Kaip istoriją papasakoti „teisingai“? Sąžiningiausia, matyt, bus tiesiog išdėlioti faktus ir viską palikti skaitytojų teismui. Ar buvo už ką teisti Hansą Ulrichą Rudelį ir kitus jo draugus? Nuspręskite patys.