Vandenyne plaukiojančios „plytos“ ir laukuose besiganantys „bizonai“: tokią sunkiąją artileriją XX amžiuje pasitelkė ne viena šalis

Jeigu būtume bent kiek drąsesni neįprastoms idėjoms, lengvai, greitai ir pigiai galėtume pasistatyti gelžbetoninių laivų flotilę ir nereikėtų aimanuoti, jog esame jūrinė valstybė, bet neturime laivyno. Gal net galėtume nusilieti kokią plaukiojančia tvirtovę ir įvaryti rusams baimės. Ir jeigu pamanėte, jog gelžbetoniniai laivai yra tik nesveika fantazija, labai klystate – gelžbetoniniai laivai iš tiesų drąsiai raižė Atlanto vandenyną, o britų aerodromuose netgi važinėjo gelžbetoniniai šarvuočiai.

Taigi, betonas! Jis pigesnis už plieną, patvarus, nebijo korozijos. Iš betono paprasta statyti: padarai klojinį, sumeti armatūrą ir užlieji tinkamos rūšies betonu. Viskas! Žvyro turim iki kaklo. Tik cemento kaip pigiau reikėtų gauti. Ir dar vienas svarbus privalumas – statant gelžbetonio laivus visiškai nebūtini kvalifikuoti kadrai – iškart išspręstume bedarbystės problemas. Ir nereikėtų Pietų Korėjos, kurioje pasistatėme „Independence“. 

Skamba kaip anekdotas, bet neskubėkite juoktis... Prancūzui inžinieriui Josephui-Louisui Lambot šovė idėja iš gelžbetonio nulieti valtį, tuoj pat ją suprojektavo ir 1848 m. sėkmingai nuleido į vandenį – nenuskendo. O taip! Betonas gali plaukioti! O 1855 m. jis valtį pristatė Paryžiuje vykusioje parodoje „Universelle“. Nors tai buvo genialu ir paprasta, jo idėja iš pradžių visiems pasirodė pernelyg keista, kad ja kas pasinaudotų praktiškai. 

Bet...