Suklastota istorija: nutylėtos civilių žudynės, pilni grioviai lavonų. Kaip Raudonoji armija „vadavo“ Mažąją Lietuvą

9

Klaipėda. Dangės dešinioji krantinė ir Biržos tiltas, XX. 3 dešimtmetis
Klaipėda. Dangės dešinioji krantinė ir Biržos tiltas, XX. 3 dešimtmetis
Šaltinis: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus / LIMIS nuotr.
2021 m. spalio 7 d. 20:44 Mindaugas Milinis

Šalia kelio Jurbarkas–Šilutė ties Usėnais (Šilutės r.) iki šiol stovi ištisa ąžuolinių krikštų ir lietuviškų prieverpsčių kompozicija. Netoliese po geltonais rudeniniais lapais kėpso betoninė konstrukcija su granitine plokšte, kurioje iškaltas tekstas: „Šiose vietose 1944 metų spalio mėnesį 16-tos lietuviškosios divizijos kariai kovėsi su vokiškųjų fašistų kariuomene už Žemaitijos išvadavimą“. Keistoka, kodėl tekste minima Žemaitija? Juk nei Usėnai, nei Šilutė, nei visas Klaipėdos kraštas nei anuomet, nei dabar nepriklausė šiam etnografiniam Lietuvos regionui?

Tai, kad memorialas Usėnuose sukurtas 1976 m., nieko nepaaiškina. Nenuostabu, kad sovietinės okupacijos metais norėta ištrinti tuomet Vokietijai priklausiusios Mažosios Lietuvos terminą. Bet prieš 14 metų ši viena buvo rekonstruota. Tai liudija greta esanti dar viena granitinė lenta, kurioje iškaltas užrašas: „Memorialas atnaujintas 2007 metais už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje lėšas“. Kodėl tuomet nebuvo pakoreguotas istoriją klastojantis užrašas? Mitai, tapę tikrove. Juk savaip interpretuoti būtus ir išgalvotus istorinius įvykius – sena Rusijos imperijos tradicija, kurią perėmė Sovietų Sąjunga ir tęsia Rusijos Federacija.

Melas kiekviename sakinyje, prasimanymai ir išgalvotų istorijų bei sakralizuotų mitų pavertimas istorine dogma. 

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(78 žmonės įvertino)
3.9744

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios