Staliną sužavėjusi žvalgyba „sekso pagrindu“: turėjo visą pulką „kregždučių“, o viena šnipė – užvaldė Hitlerį

Jos turėjo būti ne tik nuolankios, bet ir atvirai seksualios moterys

1937 metais Sovietų Sąjungoje Stalino represijos įgavo pagreitį. Jų neišvengė ir šalies šviesuomenė: mokytojai, gydytojai, karo veikėjai. Kasdien NKVD specialiųjų tarnybų stalčius papildydavo šimtai bylų su raudona žyma: „Byla baigta. Nuosprendis – sušaudyti“.

Stalino represijų mėsmalės neišvengė ir maršalas Michailas Tuchačevskis. Jis taip pat buvo kankinamas Lubiankoje. Akys visiškai užtino nuo sumušimo. Kūnas jau nebereagavo į smūgius. Kankintojai kišo maršalo panosėn kažkokius popierius ir reikalavo pasirašyti. Jis laikėsi ilgai ir atkakliai, kol galų gale neištvėrė. Maršalas sutiko su viskuo, kas buvo reikalaujama. Čekistai išpildė savo pažadą – daugiau nebekankino Tuchačevskio, bet dar tą pačia naktį jis buvo pastatytas prie sienos ir sušaudytas Lubiankos vidiniame kieme.

Net ir vedamas prie sienos, Michailas Tuchačevskis nesuprato, kuo yra kaltinamas. Sušaudymo išvakarėse jis pasirašė NKVD čekistų pakištą „nuoširdų prisipažinimą“, kur buvo parašyta, kad Michailą Tuchačevskį užverbavo vokiečių užsienio žvalgybos agentas. Bet maršalas taip ir mirė nesužinojęs, kad jį įdavė meilužė, gražuolė Josephine Genzi.