Sovietmečio buities rakandai: iš vietos šokčiojančios skalbyklės, audringi siurbliai ir šaldytuvas, kurį tekdavo rakinti

Jis iki šiol tvirtas it uola, o ir kaip jam tokiam nebūti, jei du drūti vyrai vargiai sugeba jį panešti. Tiesa, jau kurį laiką jis įkalintas garaže, draugo prilipdytame prie sodo namo: taip garsiai burzgia, kaip ir jo gimtojo fabriko gaminti automobiliai. 165 litrų talpos dručkis veikia puikiai, tik štai rankenos raktas seniai pasimetęs... Berods, laikas jus jau supažindinti su vyresniu nei aš, neperšaunamu ir nepramušamu šaldytuvu ZIL, kuris anuomet – septintajame dešimtmetyje – buvo jei ne prabangos, tai tikrai prestižinis daiktas.

Septintojo dešimtmečio pradžioje imtos gaminti lietuviškos „Snaigės“ ypatinga kokybe nepasižymėjo, o štai ZIL'as ir jo mažesnysis broliukas SARATOV'as (tokį turėjome mes, jo talpa buvo tik 85 litrai –dvigubai mažesnė, nei išstypusio ligi pat krūtinės ZIL) ilgaamžiškumu vargiai nusileido dičkiui: atitarnavęs gerus du dešimtmečius, buvo parduotas vis dar puikiai veikiantis. Ne veltui anų laikų technika kartais vadinama „neužmušama“, tik štai viena bėda: anaiptol nedažnas galėdavo ją įpirkti, nes buvo brangi, o ir parduotuvėse ją tekdavo „medžioti“. 

Šįkart leisimės kelionėn į vieną iš sovietmečio buities kertelių, bandydami prisiminti tas atšiaurokas būties sąlygas, kuriose dirbdami mūsų tėvai ir seneliai anuomet kūrė, gražino ir stiprino Lietuvą. Sovietmečio buitis – ištisos enciklopedijos verta tema, mat joje būta daugybės atspalvių, kurie šiandienos lietuviui, išlepintam prekių ir paslaugų gausos, pasirodytų gan egzotiški, o kartais net sunkiai įtikimi.