1939-aisiais virš Senojo žemyno galutinai pritvinko susikaupę pilki ir niūrūs debesys. Europoje atsivėrė pragaro vartai. Dar penkeriais metais anksčiau, kai prie „Biograph“ kino teatro Amerikos priešas Nr. 1 Džonas Dilindžeris paskutinį kartą siekė savojo ginklo, valdžios ištroškęs Adolfas Hitleris vapsėdamas apie nenugalimąjį Trečiąjį Reichą pasiskelbė visagaliu Vokietijos fiureriu. Per sąlyginai trumpą laiką Hitleris apginklavo valstybę, aneksavo Austriją ir Sudetų žemes, o 1939 m. rugpjūčio 23 d. su SSRS sudaręs tarpusavio nepuolimo paktą, užsitikrino saugų užnugarį Lenkijos puolimo metu. Prancūzijai ir Anglijai neliko kitos išeities, kaip tik stoti į kovą prieš nacistinę Vokietiją, o Europa dar nespėjusi išsilaižyti Didžiojo karo žaizdų, vėl pradėjo kraujuoti. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Atskirta dviejų vandenynų JAV dar nebuvo įsitraukusi į konfliktą, tačiau amerikiečiai nepamiršo Pirmojo pasaulinio karo pamokų, kuomet buvo visiškai bejėgiai prieš vokiečių sabotažą (plačiau apie tai skaitykite ČIA), todėl nacionalinis saugumas buvo ypač svarbus. Nedžiugino ir užsitęsusi Didžioji depresija, kuri paklojo dirvą nacizmui Amerikos žemėje. Pro-nacistinės grupuotės, tokios kaip „The German American Bund“[1] ir „Silver Shirts“[2], vis garsiau ir garsiau viešai skandavo apie nacių pasaulio viziją. Negana to, didelė amerikiečių dalis žavėjosi utopine komunizmo ideologijos lygybe, o JAV komunistų partija[3] savo pusėn traukė vis daugiau ir daugiau narių.
JAV prezidentas Franklinas Delano Ruzveltas pagrįstai susirūpinęs stebėjo situaciją šalyje. Jis baiminosi, kad šios pro-nacistinės grupuotės gali sujungti jėgas su Europos fašistais ir naciais bei kėsintis į Amerikos demokratiją. 1934 m. prezidentas F. Ruzveltas kreipėsi į FTB prašydamas išsiaiškinti, ar Amerikos naciai veikia kartu su užsienio agentais. 1936 m. JAV prezidentas ir valstybės sekretorius pavedė Biurui rinkti žvalgybinius duomenis, ar nacistinės ir komunistinės grupuotės nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Jungtinės Valstijos dar nebuvo spėję paleisti nė šūvio Antrajame pasauliniame kare, o FTB jau buvo spėję suardyti nacių šnipų tinklą. Jį sudarė 33 slaptieji Vokietijos agentai, kurie grasino nacionaliniam Amerikos saugumui. Šioje operacijoje nepaprastai svarbų vaidmenį atliko dvigubas Biuro agentas Viljamas Sieboldas.
Viljamas buvo vokiečių kilmės Amerikos pilietis, kuris dirbo pramoninių orlaivių gamykloje ir nepritarė nacių agresijai. 1939 m., kuomet Sieboldas lankėsi gimtojoje Vokietijoje, aukšto rango slaptosios tarnybos vokiečių pareigūnai ragino Viljamą dirbti kartu ir šnipinėti Jungtines Valstijas. Sieboldas išėjo mokymus Hamburge, buvo apmokytas dirbti su trumpųjų bangų radiju, tačiau vokiečių agentai nežinojo, kad dar prieš tai Sieboldas lankėsi JAV konsulate Kelne, kur išreiškė norą bendradarbiauti su FTB.
1940-ųjų vasarį Sieboldas turėjo grįžti į Jungtines Valstijas. Nacių žvalgyba Viljamui nurodė Niujorke susitikti su kontaktu – dyzelinių variklių inžinieriaus konsultantu Hariu Saueriu. Jų susitikime turėjo dalyvauti daugybė nacių šnipų, o Viljamas turėjo perduoti informaciją iš Vokietijos. Žinoma, viskas idealiai buvo suplanuota su FTB.
Biuro laboratorijos inžinieriai, apsimetinėdami Viljamu Sieboldu per trumpųjų bangų radijo perdavimo stotį beveik 16 mėnesių siuntė žinutes vokiečių žvalgybos pareigūnams. Per tą laiką FTB naciams išsiuntė per 300 pranešimų ir sulaukė dar 200 iš Vokietijos. Manhetene taip pat buvo įrengtas specialus biuras, kur Viljamas turėjo priimti nacių šnipus. Jame buvo paslėpti mikrofonai ir dvipusis veidrodis, už kurio FTB agentai viską filmavo. Ten Sieboldas ir susitiko su vokiečių agentais, kurių tikslas buvo surinktą informaciją perduoti Gestapui.
FTB įrengtoje slėptuvėje nacių šnipai Sieboldą supažindino su gaisrų pramonės gamyklose praktika ir pasidalino vogtomis nuotraukomis bei planais iš Delavero gamyklos, kurioje amerikiečiai gamino sprogstamąjį ginklą. Dar vienas vokiečių agentas išsidavė, kad gamina savadarbį sprogmenį ir Sieboldui pristatė dinamitą bei detonatoriaus dangtelius. Kuomet Biuras turėjo užtektinai informacijos, buvo suimti 33 taip vadinamo „nacių šnipų žiedo“[4] nariai. Devyniolika jų greitai pripažino savo kaltę, o likusieji buvo pripažinti kaltais teisme, praėjus vos kelioms dienoms po Perl Harboro išpuolio.
Po tokios sėkmingos FTB operacijos JAV į karą stojo užtikrintai, nesibaiminant dėl nacių šnipų šalies viduje.[5]
Globalinis konfliktas darėsi vis pavojingesnis todėl, kad apsisaugotų nuo Ašies valstybių keliamos grėsmės, amerikiečiams reikėjo dar labiau plėsti savo žvalgybos tinklą. Taip prasidėjo JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų bendradarbiavimas, o prezidentas Franklinas Delano Ruzveltas pavedė FTB vadovauti visai Vakarų pusrutulio žvalgybai.
Pietų ir Centrinėje Amerikoje naciai buvo įrengę savo šnipų bazes, iš kurių slaptieji agentai rinko informaciją apie JAV ir siuntė ją atgal į Vokietiją. FTB į tai atsakė 1940 m. birželio mėnesį įkurdama Specialiąją Žvalgybos Tarnybą (toliau – SŽT), kurios agentai turėjo išardyti nacių šnipų irštvas. Dalis SŽT agentų buvo dislokuojami kaip diplomatiniai ryšininkai (atašė pirmtakai) JAV ambasadose, kad koordinuotų tarptautinių vadovų ir Biuro darbų veiklą.[6]
Centrinėje ir Pietų Amerikoje karo metais iš viso dirbo per 340 SŽT slaptųjų agentų, kurie sėkmingai susitvarkė su savo užduotimis. Žvalgybininkai rinko informaciją ir siuntė ją į FTB būstinę Vašingtone, iš kur ji buvo toliau perduodama JAV kariuomenei bei sąjungininkams. SŽT taip pat sėkmingai bendradarbiavo ir dalinosi svarbia informacija su kitomis užsienio žvalgybos tarnybomis, kad sąjungininkų saugumas įgytų pranašumą prieš Ašies valstybių šnipus.
Dauguma Pietų Amerikos valstybių karo atžvilgiu buvo neutralios ir nepasidavė nacistinio režimo ideologijai, tačiau Argentinoje situacija buvo kitokia. Ši šalis politiškai atsiribojo nuo Jungtinių Valstijų ir diplomatiškai suartėjo su Vokietija, todėl SŽT agentams, kurie siekė sustabdyti nacių šnipų veiklą Pietų Amerikoje, čia dirbti buvo nelengva.
Nors Buenos Airėse SŽT ryšių turėjo nedaug, visgi tarnybai pavyko užmegzti kontaktus su vietos pareigūnais. Pirmąjį neoficialų slaptąjį agentą į Buenos Aires FTB paskyrė 1940 m. rugsėjį. Iki 1942-ųjų vidurio JAV ambasadoje ir dviejuose konsulatuose SŽT agentai buvo paskirti kaip oficialūs ryšininkai. 1943 m. pabaigoje, pačiame SŽT operacijų įkarštyje, FTB savo žmones turėjo ne tik oficialiose postuose, bet dar ir 37 agentus dirbusius slapta. JAV valstybės sekretorius Samneris Velesas, Buenos Aires identifikavo kaip Ašies valstybių šnipinėjimo operacijų bazę. Iš Argentinos nacių šnipai siekė plėsti žvalgybos tinklą Vakarų pusrutulyje, plėsti radijo ryšius visoje Pietų ir Centrinėje Amerikoje ir organizuoti svarbių strateginių išteklių tiekimą į Vokietiją. FTB privalėjo užkirtsti tam kelią.
Daug problemų kėlė ne tik šnipai, bet ir kontrabandininkai. Siekiant sustabdyti nacių karo mašiną, Biuro uždavinys buvo užkirsti naudingųjų išteklių tiekimą iš Pietų Amerikos į Vokietiją. SŽT agentams pavyko išsiaiškinti, kad Vokietijos jūrų atašė Argentinoje Ditrichas Nieburas,[7] sėkmingai organizavo strateginių išteklių kontrabandą net ir per Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno blokadą. Nieburas juodojoje rinkoje supirkinėjo pramoninius deimantus, platiną ir žėrutį, o per portugalų ir ispanų jūrininkus šias medžiagas plukdė Vokietijos pramonei.
SŽT akylai sekė Nieburo kontrabandininkus ir slapta rinko informaciją apie šias operacijas. Vėliau ją perdavė vietos teisėsaugai, kuri sutiko bendradarbiauti su FTB ir SŽT. Slaptosios žvalgybos surinkti duomenys padėjo sudaryti draudžiamų asmenų sąrašą, pagal kurį vėliau JAV Prekybos departamentas sudarė vadinamąjį subjektų sąrašą.[8] Pagal šį sąrašą, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos muitinės pareigūnai užkirto kelią Nieburo kontrabandininkams Karibuose, o pats Ditrichas Nieburas buvo išvarytas iš Argentinos.[9]
1942 m. prabilo ir „Voice of America“ radijas. Stotis pranešinėjo karo naujienas visoje Europoje, o Ginkluotųjų pajėgų radijo tikslas buvo stiprinti karių moralę visame pasaulyje. Radijas – neatsiejama šnipų darbo dalis. Tų pačių metų spalio 9 d., mažame Merilendo ūkyje, savo pirmąją radijo stotį paleido ir FTB, tačiau per šią stotį negrojo Gleno Milerio hitai. FTB tikslas buvo slapta perimti nacių radijo dažnius ir sąjungininkams perduoti gyvybiškai svarbią informaciją. Vien Merilendo ūkyje iki 1942 m. kovo mėnesio FTB perėmė beveik tūkstantį pranešimų, tačiau augant priešo radijo srautams apsukas turėjo didinti ir FTB. Biuro radijo operatoriai – vyra ir moterys – dirbdavo kiaurą parą, kad užfiksuotų visus priešo radijo žinučių perdavimus iš ir už Jungtinių Valstijų ribų.
Įprastai naciai žinutes perduodavo naudodamiesi Morzės kodu, arba įterpdavo slaptus pranešimus populiariose Vokietijos radijo programose. Abi pusės dirbo labai įtemptai – siekė iškoduoti žinutes, perduoti pranešimus ir suklaidinti priešą skleidžiant dezinformaciją. Vienos operacijos metu, kuomet FTB talkino vokiečių dvigubas agentas, Biuro radijo operatoriai sugebėjo perduoti naciams net 140 fiktyvių prenšimų, kurie buvo persiųsti Japonijos vyriausybei. 1943-ųjų vasario mėnesį FTB jau turėjo radijo stočių tinklą, kuris driekėsi nuo Juneau (Aliaskoje) iki Santjago (Čilėje). Galiausiai Vakarų pusrutulyje veikė 30 Biuro radijo stočių.[10]
Visoms šioms operacijoms reikėjo nepaprastai daug žmogiškųjų išteklių, kuriuos Biurui noriai suteikė Kongresas. Nacionalinėje FTB mokymų akademijoje buvo puikiai ruošiami jauni pareigūnai, kurie nedelsiant galėjo imtis specialiųjų agentų darbo. Negana to, Biuras pritraukė daugybę įvairių sričių specialistų ir profesionalų. 1940 m. kuomet FTB ėmėsi kontržvalgybos prieš JAV įsitraukiant į pasaulinį konfliktą, agentūros pajėgas sudarė 2400 agentų ir pagalbininkų. Karo piko metu – 1944 m., šis skaičius jau viršijo 13 tūkst. Federalinis Tyrimų Biuras tapo kaip niekad galingas ir įtakingas.
[1] „American Nazis in the 1930s—The German American Bund“ www.theatlantic.com
[2] „The Screenwriting Mystic Who Wanted to Be the American Führer“ www.smithsonianmag.com
[3] „Communist Party USA History and Geography“ www.depts.washington.edu
[4] „The Nazi Spy Ring in America: Hitler's Agents, the FBI, and the Case That Stirred the Nation“ www.amazon.com
[5] „Duquesne Spy Ring“ www.fbi.gov
[6] „World War, Cold War, 1939–1953“ www.fbi.gov
[7] „Dietrich NIEBUHR“ www.discovery.nationalarchives.gov.uk
[8] „Entity List“ www.commerce.gov
[9] „Heroism in Hostile Territory“ www.fbi.gov
[10]„A Byte Out of History Not So Public Radio: Gathering Intelligence Over the Airwaves in WWII“ www.archives.fbi.gov
