Dar 1904 metais Juzefas Pilsudskis savo aiškinamajame rašte Japonijos generaliniam štabui dėl paramos ardomajai veiklai prieš Rusiją rašė; „Nesvarbu, kokia Rusijoje valdžia, Rusija visada yra nuožmiai imperialistinė.“ Paprastai ir aiškiai. Ir tie paprasti Pilsudskio žodžiai net prabėgus daugiau nei šimtui metų vis patvirtinami, nepaisant visapusiško pasaulinio progreso ir laikinos makdonaldų ekspansijos Rusijoje. Rusija yra visada nuožmiai imperalistinė, o gynyba nuo Rusijos agresyvumo yra imperijos ardymas iš vidaus. Tokia politinė idėja yra prometeizmas. Palaikyti visas politines sroves ir kryptis, kurios taikosi išsisukti iš Rusijos orbitos. 

Kai Pilsudskis rašė tuos pranašiškus žodžius, tai imperijoje kitos ne rusų tautos sudarė daugiau nei 50 procentų gyventojų. Šiuolaikinėje Rusijos federacijoje rusų yra apie 80 procentų. Bet net 20 procentų kitų tautų yra daug. Tai tautos, kurios trokšta normaliai vystytis, tautos, kurios svajoja apie geresnį gyvenimą, tautos, kurios dabar yra užguitos ir rusifikuojamos.

Rusų slaptųjų tarnybų atstovai, zonduojantys pirmąjį kontaktą, dažnai mėgsta prisistatyti mariais ar kita menkai žinoma pasaulyje tautele. Jie, atseit, ne rusai, o finougrai mariai. Niekas nežino, kas tai tokie, bet yra kažką girdėję.