Šaltakraujai SS žmogžudžiai ar nuo degtinės sužvėrėję kareiviai? Nacių alkoholizmas Holokausto metu

1942-ųjų vidurdienį nacių biurokratas Johanas Grüneris pasirodė „German House“ užeigoje Lenkijoje, Naujojo Targo mieste. „German House“ buvo restorano ir užeigos mišinys, toks tarsi kultūros centras, itin pamėgta okupantų vieta. Įėjęs vidun, nacis papuolė į triukšmingą, gardžiais patiekalais ir svaiginančiais gėrimais pertekusį restoraną. Tuo pat metu prie lauko durų pasirodė apsvaigęs Gestapo pareigūnas, prisisegęs prie uniformos alaus padėkliuką, ant kurio švietė raudonas užrašas – 1000. Kariškis, atsisukęs į J. Grünerį, užriaumojo: „Žmogau, šiandien švenčiu savo 1000-ąją egzekuciją!“

Iš pirmo žvilgsnio incidentas „German House“ restorane gali pasirodyti kaip prisigėrusio gestapininko svaičiojimai. Visgi, tokie „paminėjimai“ buvo dažnas reiškinys nacistinės Vokietijos okupuotose teritorijose Rytuose, kur liūdnai pagarsėję Schutzstaffel (SS) kariškiai ir Gestapo pareigūnai reguliariai „laistydavo“ masines egzekucijas.

Alkoholis nacistinėje Vokietijoje

Nepaisant paties Adolfo Hitlerio nusistatymo prieš alkoholį ir pastangų, skirtų spręsti šiai problemai (vok. Getränkefrage – gėrimų klausimas), Nacių partijos iškilimas į valdžią 1933 m. sutapo su ženkliai padidėjusiu alkoholio vartojimu visuomenėje. Šalyje, turinčioje gilias alaus tradicijas, pastangos kontroliuoti alkoholio vartojimą tapo išties rimtu iššūkiu.