Rusų istorikas Soloninas: JAV turėjo galimybę Sovietų Sąjungą paversti „radioaktyvia dykuma“ – tad kodėl taip nepadarė?

Imperialistai, pasak sovietinės propagandos, visą laiką žvangino ginklais. Agresyvus NATO blokas, vos tik susikūręs, apsupo pačią taikiausią „darbo žmonių“ valstybę karinėmis bazėmis ir demonstravo agresyvius siekius. Tuos pačius žodžius iki šiol kartoja ir Rusijos vadovai bei politikai. Esą supuvę Vakarai kėsinasi į pačios taikiausios ir dvasingiausios valstybės pasaulyje nepriklausomybę, kišasi į jos vidaus reikalus, braižo naujas raudonąsias linijas ir nenumaldomai artėja prie Rusijos sienų.

Tai sena melodija, zulinama jau šimtą metų. Po bolševikų perversmo 1917-aisiais prievarta sukurtai „darbininkų ir valstiečių“ valstybei Vakarų Europos valstybės nuo pat pirmos dienos „kėlė grėsmę“. Apie agresyvius anglų-amerikiečių planus šaukta ir prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, ir jam pasibaigus. Tačiau patologinė neapykanta anglams-amerikiečiams nesukliudė priimti tų pačių anglosaksų siunčiamą milijardų JAV dolerių vertės paramą kovojant su Adolfu Hitleriu. Apie žvanginimą ginklais prie SSRS sienų kalbėta nuo pat NATO aljanso įsikūrimo pradžios. Tačiau tos Vakarų „provokacijos“ taip nauju karu ir nevirto. Nors galimybę sunaikinti darbščių darbininkų ir valstiečių valstybę, o patys likti nenubausti, imperialistai vis tik turėjo. Šis laikotarpis buvo net toks jau trumpas – nuo 1945 m. iki 1960 m.