Viena vertus, toji nevaržoma laisvė kelia rimtų iššūkių būtent demokratinėse šalyse: antivalstybinė dezinformacija socialinėje medijoje be jokių nuobaudų plinta prisidengiant „asmenine nuomone“ (nors tai yra akivaizdus, sisteminis veikimas prieš valstybę) ir kol kas, bent jau Lietuvoje, nėra mechanizmų tam užkirsti kelią. Antra vertus, tokios šalys kaip Kinija ir Rusija laisvą internetą bei informacines technologijas naudoja ne piliečių laisvėms, bet veikiau represijoms, arba tų laisvių suvaržymui. Šios valstybės pradėjo vystyti ir eksportuoti naujos kartos skaitmeninį autoritarizmą visame pasaulyje, ir šis straipsnis yra būtent apie tai.
Skaitmeninis autoritarizmas – tai tokia autoritarinio režimo valdymo forma, kuomet informacinės ir skaitmeninės technologijos naudojamos stebėti, represuoti bei manipuliuoti vidaus ar užsienio šalių gyventojais, tuo pačiu keičiant valdžios pusiausvyrą tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių. Kol Kinija, pasitelkusi aukštąsias technologijas, siekia įgyvendinti socialinę kontrolę savo šalyje, Rusija tuo tarpu informacines technologijas tikslingai naudoja kaip ginklą numatytoms operacijoms išorės informacinėse bei socialinėse erdvėse.
