Kelets verstų nuo Palūšės tęsias daug kalnelių
Tarp kurių maž krūmų regias, o daug ežerėlių.
Kaip-gi dailu pažvalgyti nuo kalnelio aukšto,
Kada saulė jurėn lenda arba mums praaušta!
Kaip ji spindulius gražiuosiuos ežerėliuos maudo –
Tad ir dainius tur užtilti ir užmiršti raudą:
Žmogui į tai prisiveiziant, dvasė linksmi daros –
Prie tėvynės pris’rišimas širdyn varu varos.
Kunigas Aleksandras Burba, 1890 m.