Kartais nutinka, kad mažos tautos ar pavieniai žmonės stoja prieš agresorių ir jį nugali. Klasikinė Dovydo prieš Galijotą istorija, kuri nėra pavienė žmonijos gyvenime, visgi nutinka ne itin dažnai. Visai nesenai rašiau apie suomius ir aistras vis dar keliantį Žiemos karą arba „Talvisotą“ (Suomiai ir lietuviai savo šalių gynyboje. Panašumai ir skirtumai ). Suomių nacionalinį bruožą – beribį užsispyrimą ir tikslo siekimą, dar vadinamą sisu (Metamfetamino kariai. Aimo Koivunenas ), ir, berods, ši šalis yra viena iš nedaugelio, apie kurią rašant, nori nenori, reikia paminėti, kad ji yra tik šiek tiek didesnė už mūsų Tėvynę. O jeigu rašyti apie šalį, jos kovą su okupantais ir tekste užtikrintai teigti – „ji yra gerokai mažesnė už Lietuvą“? Sutikite, pasirinkimas dramatiškai susiaurėja, bet...šiandien pakalbėkime apie Liuksemburgą ir painią šalies kovą su agresoriais.