Meilė ir mirtis Kaune: 1930-uosius metus miestas pasitiko itin neramiai

2

Senamiesčio panorama su tarpukariu pastatytu Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltu per Nemuną, 1931 m. // Maironio lietuvių literatūros muziejaus (LIMIS) nuotr.
Senamiesčio panorama su tarpukariu pastatytu Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltu per Nemuną, 1931 m. // Maironio lietuvių literatūros muziejaus (LIMIS) nuotr.
2021 m. gruodžio 15 d. 17:19 Pranas Šarpnickis

Sėdžiu kažkokioje Venecijos kavinukėje, mėgaujuosi kava. Visai greta, gatvelių sankirtoje, stovi mergina ir vaikinas – šių laikų Romeo ir Džuljeta. Jis ilgais baltais marškiniais, lengvai krentančiais ant aptrintų džinsų, ji su trumpute, lengvo audeklo suknute, ilgais palaidais plaukais. Jie kažką aistringai aiškinasi. Ji trenkia jam per žandą ir verkdama nubėga. Jis iš paskos. Ar tai itališka meilės scena? Tame, Venecijos fone – taip. O aš toliau geriu rytinę kavą ir mėgaujuosi gatvės gyvenimu... Bet lietuviškoji meilė ir mirtis nutiko ne Venecijoje, ne Veronoje, o Kaune...

„<...> daugelį žmonių perima kažkoks šiurpas, kai Naujų Metų naktį laikrodis muša dvyliktą, – kai pasaulio laikrodis pasuka vieną sekundą laiko begalybėj. Žmonės jaučia kažką įvykus“, – 1930-ųjų sausio 1-ąją rašė dienraštis „Diena“. Ir tikrai, netrukus turėjo įvykti kažkas šiurpiai aistringo... kaunietiška Romeo ir Džuljetos istorijos versija.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios