Lietuvos santykiai su išeivija tarpukariu

...

Vyskupas Kazimieras Paltarokas, kunigas Povilas Šidlauskas, Juozas ir Sofija Barisai ir kiti asmenys prie vyskupo K. Paltaroko vilos Berčiūnuose. Panevėžys. XX a. 4 deš. // Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Chodakauskų šeimos fondo nuotr.
Vyskupas Kazimieras Paltarokas, kunigas Povilas Šidlauskas, Juozas ir Sofija Barisai ir kiti asmenys prie vyskupo K. Paltaroko vilos Berčiūnuose. Panevėžys. XX a. 4 deš. // Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Chodakauskų šeimos fondo nuotr.
2020 m. lapkričio 19 d. 09:51 Arūnas Marcinkevičius

Jei dabartiniai mūsų politikai bent kiek atsigręžtų į Lietuvos ir išeivijos santykius tarpukariu, gal žymiai produktyvesnis būtų ir dabartinis dialogas tarp tautos ir išeivijos, kelia klausimą istorikas Juozas Skirius.

Po 1926 m. perversmo – didelis dėmesys išeivijai

Prieš keletą metų istorikas prof. dr. Juozas Skirius (tuomet dar dirbo LEU, dabar – VDU) išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Knygoje autorius pasakoja apie Lietuvos ir išeivijos itin komplikuotų santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekia suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios