Lietuvos kariuomenės 1918 m. gimimo kančios: naujasis generolas nieko gero nežada – net nekalba lietuviškai II dalis

1

A. Voldemaras / K. Kondratovičius
A. Voldemaras / K. Kondratovičius
Šaltinis: Wikipedia / Wikiwand nuotr.
2021 m. rugpjūčio 30 d. 20:38 Remigijus Misiūnas

Iš A. Voldemaro vyriausybės, anot K. Škirpos, laukta stebuklo, nuo jos pasekmingo ar nepasekmingo atlikimo priklausė tai, ar Lietuvai pavyks atsistoti ant valstybinių kojų, ar, atbulai, naujų politinių audrų vėl bus perblokšta ir vėl turės nešti sve­timą jungą.

Laukta ir spartaus ginkluotųjų pajėgų kūrimo, bet įspėjamuoju skambučiu galėjo būti jau tai, kad vyriausybėje trūko krašto apsaugos ministro. Mat norėta juo matyti generolą, nes su mažesnio laipsnio kariškiu ar civiliu vokiečiai nesiskaitys. Tik bėda, kad tuomet lietuvius generolus galėjai ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti ir jų Vilniuje nebūta. Tad A. Voldemaras, pasiėmęs dar ir užsienio reikalų ministro postą, atsisėdo ir į krašto apsaugos ministro kėdę... Ir visa premjero kariška patirtis apsiribojo tuo, kad J. Kubiliaus patarimu jo adjutantu tapo karininkas A. Juozapavičius.

Vienas trijuose, ir, anot K. Škirpos, tokiu momentu, kada ir vienų pareigų sėkmingas atlikimas reikalavo iš žmogaus visų pajėgų įtempimo! Tai jau buvo klaidinga.

Ir tai kasdien vis akivaizdžiau. Ypač karininkams, regint, kad situacija ir krašte, ir aplink blogėja greičiau, nei organizuojama kariuomenė. 

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios