Lenkijos kariuomenės pamoka naciams: patekę į katilą, visą savaitę nesudėjo ginklų

5

Westerplatte po mūšio
Westerplatte po mūšio
Šaltinis: Wikimedia Commons
2020 m. rugsėjo 13 d. 10:10 Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Nesenai minėjome 81-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines (rugsėjo 1-ąją), kai naciai užpuolė Lenkiją. Galima būtų pareikšti, kad tą dieną iššauti pirmieji pasaulinio karo šūviai. Formaliai vertinant, būčiau teisus, nors naciai šūvius Lenkijoje iššovė kiek anksčiau – operacijos „Himmler“ metu, kai net 7-iose skirtingose dabartinės Lenkijos vietose specialūs daliniai surengė provokacinius reidus persirengę Lenkijos karių uniformomis. Labiausiai pagarsėjusi operacija – vadinamasis Glivicės incidentas, kai SS majoro lietuviška pavarde A. H. Naujokas (Alfred Helmut Naujocks) vedini operatyvinės grupės nariai užpuolė radijo stotį. Pretekstas įsiveržti Lenkijon atsirado, tačiau ne iš karto šios šalies keliais pradėjo riedėti „Vermachto“ tankų armados.

Vienas pirmųjų vokiečių ginklo galią pajuto laisvasis Dancigo miestas, dabartinis Gdanskas, kur Vyslos upės pusiasalyje Vesterplatė (Westerplatte) lenkų kariuomenė buvo įsirengusi ginkluotės sandėlių su prieplauka ir pagalbiniais statiniais. Po 1939-ųjų kovo mėn. nacių ultimatumo

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.9714

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios