Jokių ypatingų mūšių tą dieną 1918-aisiais neįvyko, išskyrus gal tai, kad iš latvių miesto Valkos vokiečiai išstūmė raudonuosius latvių šaulius. Taip pat tą pačią vasario 23-ąją Leninas bolševikų laikraštyje „Pravda“ paskelbė straipsnį „Taika ar karas“, kuriame reikalavo nedelsiant pasirašyti taikos sutartį su Vokietija. To priežastis – karinės bolševikų jėgos buvo išsekusios, būtent dėl to ir sostinė tomis dienomis buvo skubiai iš Petrogrado perkelta į Maskvą.
Iš tikro vasario 23-oji – sovietų Rusijos kapituliacijos prieš Vokietiją diena. 1918-ųjų vasarį Vokietijos kariuomenei sekėsi kaip niekada iki tol sėkmingai, ji užėmė milžiniškus plotus buvusioje Rusijos imperijoje – Daugpilį, Minską, Polocką, Pskovą, Tartu, Taliną... Vokiečiai atsidūrė ties Petrogradu, ir šio miesto neužėmė tik todėl, kad tuo metu tai jiems nebuvo paranku strategiškai. Vokietijos kariuomenės greitį ribojo tik kelių kokybė, daugiau niekas. Bolševikų kariuomenė tuo metu buvo pakrikusi ir demoralizuota. Pvz., didžiulį miestą – Daugpilį – užėmė ne daugiau kaip 100 vokiečių būrys. Vasario 19-tą sovnarkomas telegrafavo į Vokietiją, kad bolševikai sutinka su bet kokiomis vokiečių sąlygomis. Kelias dienas tylėję ir tik užiminėję naujus miestus, tą pačią vasario 23-ąją vokiečiai pareiškė ultimatumą – sutinka pasirašyti taikos sutartį tik su sąlyga, kad sovietai pripažins Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Ukrainos nepriklausomybę ir demobilizuos armiją bei laivyną. Tą pačią dieną RSDRP (b) CK nubalsavo už tai, kad sutinka su ultimatumo sąlygomis, o 24-tą dieną tai patvirtino bolševikų vyriausybė.
Tad kodėl būtent vasario 23-oji, viena gėdingiausių dienų sovietų istorijoje, pasirinkta kaip Raudonosios armijos diena? Čia jau galime tik spėlioti. Gali būti, kad būtent norėdami užtušuoti tą gėdingą datą, bolševikai tą dieną ir paskelbė viena didžiausių švenčių – kad ištrintų iš atminties gėdą ir vietoj jos įkištų „šlovingos armijos“ dieną.
Chruščiovo laikais buvo skelbiama, kad tą dieną Raudonoji armija ties Pskovu pademonstravo milžinišką pasipriešinimą okupacinei vokiečių kariuomenei. Gal ir pademonstravo, kas ten žino, bet būtent tomis dienomis vokiečiai užėmė Pskovą, kur vietos gyventojų buvo sutikti su džiaugsmu, ir tie patys gyventojai gaudė bolševikų likučius ir išdavinėjo jos vokiečiams. Dauguma Petrogrado gyventojų taip pat su nekantrumu laukė vokiečių, bet deja, nesulaukė.
Šiaip iš tikro keista, kad būtent vasario 23-oji pasirinkta Raudonosios armijos diena. Juk bolševikų istorijoje yra daug sėkmingų mūšių, ir jie tikrai galėjo pasirinkti kur kas tinkamesnę datą. Bet gal iš tikro vasario 23-oji pasirinkta dėl kapituliacijos gėdos ištrynimo. Kito paaiškinimo nėra.
