Bent jau tuo norėta parodyti, kokie kruvini mūšiai virė šio miesto prieigose. Todėl nuo tos dienos norėta užmiršti vadinamąją „Mėmelio operaciją“, kuomet tris mėnesius laikę apsiautę miestą sovietai tiesiog pramiegojo, o vokiečių įgula tiesiog paspruko jiems iš po nosies.
Detaliau ši operacija aprašyta naujoje leidyklos „Briedis“ spaudai rengiamoje Antano Verkelio ir Mindaugo Milinio knygoje „Mėmelio šturmo blefas“. Knygoje nuodugniai išnagrinėta ir aprašyta tikroji „Mėmelio puolamoji operacija“, kuri iš tiesų vyko 1944 m. spalio pabaigoje.
Tačiau tuomet ji Raudonajai armijai baigėsi tragiškai. Nors tuomet miestą puolė didžiulė grupuotė: 43-ioji ir 5-oji gvardijos tankų armijos, sustiprintos artilerijos daliniais, per 116 300 raudonarmiečių. Iš oro puolimą rėmė 3-oji Oro armija ir Baltijos laivyno aviacija. Tačiau šiai ordai nepavyko įveikti 12 500 miesto gynėjų pasipriešinimo. Nenoromis imi lyginti ir šių dienų aktualijomis. Ties Ukrainos sienomis, įvairiais duomenimis, Rusijos Federacija esą sutelkė nuo 100 tūkst. iki 170 tūkst. karių grupuotę, kuri bet kuriuo metu gali pajudėti Ukrainos sienų link. Tačiau prisiminus istoriją norisi visus nuraminti – jei 1944 m. net 116 000 kovose užgrūdintų raudonarmiečių nesugebėjo palaužti 12 500 Mėmelio gynėjų pasipriešinimo ir užimti miesto, tai ar turi galimybę panašaus dydžio pajėgos kaip lygus su lygiu susigrumti su ukrainiečiais? Bet grįžkime į Mėmelį.
