Atsakymas yra sąlyginai paprastas – juos yra brangu išlaikyti. Labai labai brangu. O jeigu sugebėsime, tai dalį Sausumos pajėgų, laivyno galėsime paleisti „neapmokamų atostogų“, nes pinigų tiesiog neliks.

Na, gerai, pasakysite jūs, tada pakalbėkime apie antžeminę techniką... kur tankai, kur salvinė artilerija, papildomi „Vilkai“ ar kitos Pėstininkų Kovos Mašinos papildomiems batalionams? Juk pirmą kartą istorijoje savo gynybos finansavime jau pasiekėme tuos išganingus 2 procentus nuo BVP ir turime savo „auksinį milijardą gynybai“, o net Baltarusija, kurios gynybos biudžetas mažesnis už mūsų važinėja „tankais Gardino apylinkėse“ ir neduoda miegoti Druskininkams savo artileriniais šaudymais.

Maždaug tokie klausimai besidomintiems Lietuvos gynyba, karyba apskritai, skamba pastarosiomis dienomis. Tiek karyba, tiek buhalterija, pakankamai tikslūs mokslai mėgstantys aiškumą ir siekiantys eliminuoti dviprasmybes. Pradėkime nuo to, kad Baltarusijos karinis biudžetas yra vos ne dvigubai mažesnis už lietuviškąjį ir oficialiai siekia apie 560 milijonų USD, tačiau, kaip mėgstama elgtis šalyse į Rytus nuo mūsų, dalis išlaidų paslėpta „slaptose“ biudžeto eilutėse, dalis karinės pramonės biudžeto taip pat netiesiogiai keliauja gynybai finansuoti. Nereikia pamiršti ir fakto, kad dėl darbo jėgos, komunalinių ir kitų mokesčių, sąlyginis produkto/paslaugos vienetas ten yra gerokai pigesnis negu Lietuvoje. Paprasčiau tariant–už 560 milijonų USD gaunamas didesnis kiekis vertės, negu už tą pačią sumą tos vertės būtų gauta Lietuvoje. Tegul jūsų neapgauna žodis „vertė“ – kalbu tik buhalteriškai apie vienetų kiekį, tačiau nepaminėjau kokybės. „Baltarusiški tankai“ Gardino apylinkėse, kurie pasirodė internete – tai vikšrinės pėstininkų kovos mašinos BMP2 – 1980–aisiais Sovietų Sąjungoje pradėtos gaminti pėstininkų transportavimo ir kovos paramos priemonės, kurių Baltarusija turi beveik 1000 vienetų. Buhalteriškai.

Prireikus išvesti šias mašinas į kovos lauką, turimą kiekį reikėtų padalinti. Ir padalinti tikriausiai ne iš dviejų. Net jeigu nesenai pasirodęs video, kuriame keliasdešimt BMP2 važiuoja per Gardiną yra vadinamasis „show of force“ („jėgos demonstravimas“) režimo priešininkams ir technika apsuko „garbės ratą“ apie miestą, Baltarusijos kariuomenei ir mokesčių mokėtojams tai kainavo apvalią sumą – techniškai tvarkingo BMP2 kuro išeiga – 92 litrai dyzelino/100 km. Ir papildomai 2,8 tepalo. Paskaičiuokime apgadintą miesto asfaltą ir kiek baltarusių automechanikų dabar lindi po tais pasivažinėjusiais BMP, galime pasiskaičiuoti – karinė technika, brangus malonumas.

Šarvuotas visureigis JLTV. Panašūs visureigiai perkami iš JAV

Lietuva karinės technikos beveik (su retomis išimtimis) nepaveldėjo iš Sovietų Sąjungos, todėl technika perkama. Tai kurgi ji? Kurgi tankai su Gedimino stulpais?

Pasak Krašto Apsaugos Ministro Raimundo Karoblio, nuo šalies įstojimo į NATO 2004-aisiais ir pasižadėjimų „tuoj tuoj“ pasiekti 2 proc. nuo BVP gynybai, neskirtas finansavimas sudaro 4–4,5 milijardo eurų. 4 „auksiniai milijardai“! Paprasčiau tariant, tarp 2004-ųjų ir 2014-ųjų metų mes savo kariuomenę marinome, tyliai pritariant visoms be išimties politinėms jėgoms ir visuomenei. Reanimacija užtruko ilgą laiką, modernizacija užtruks dar ilgiau. Sudėjus visus stambiausius Kariuomenės pirkimus per pastaruosius metus vienon vieton, turėsime daugiau negu milijardą eurų – daugiau negu vieną rekordinį šių metų biudžetą. Nedidelė paslaptis, kad 10-ies metų eigoje technikos išlaikymo kaštai padvigubėja, pavyzdžiui, šarvuoti visureigiai JLTV, kurių Lietuva 200 vienetų perka iš JAV už maždaug 100 milijonų eurų, iki 2024-ųjų metų Lietuvos biudžetui kainuos apie 145 milijonus eurų – norite turėti techniškai tvarkingą „švytinčią“ techniką ir saugoti savo karius galimo konflikto atveju? Pasirenkite už tai sumokėti. Kiekvieną technikos vienetą reikia drausti civilinės atsakomybės draudimu, kiekvienas technikos vienetas turi būti su galiojančia technine apžiūra. Visai kaip jūsų asmeninė Škoda.

Tik galite įsivaizduoti kaip jūsų asmeninė Škoda gali atrodyti po 30-ies metų eksploatacijos miškuose ir poligonuose? Tiesa sakant, per tą laiką vidutinis Lietuvos vairuotojas pakeis mažiausiai 5-ias Škodas, o mūsų Pėstininkų Kovos Mašinos „Vilkas“, po kelių modernizacijų vis dar važinės Lietuvos poligonais ir užtikrins mūsų ramų miegą.

Taigi, kitą kartą, prieš švaistantis teiginiais apie „auksinius šaukštus“ ir „neperkamą karinę techniką“ atlikime elementarius skaičiavimus – kiek kainuoja laisvė?

O ji kainuoja tikrai daugiau negu vienas mūsų milijardas. Kur kas daugiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)