Kaip Žemė buvo atrasta Lietuvoje: šią vietą daugelis pravažiuoja nė nesusimastę

Panorama Gireišių geodeziniame punkte

Šaltinis: Autoriaus archyvas

2021 m. rugsėjo 13 d. 17:56 Pranas Šarpnickis

D+ nariams
Prenumeruoti

Šiais laikais vis dar yra žmonių, tikinčių, jog Žemė plokščia. Jie taip galvoja, nes nepasitiki mokslu. Atrodo, jog nepasitikėti mokslu tampa lyg ir populiaru. Žmonės mano, kad Žemė Antarktidoje baigiasi 45 metrų aukščio ledo siena. Kaip tai buvo nustatyta, nežinia. Tačiau įtikėjusiems savo tiesomis tai nėra svarbu. Štai viena šeima buvo išsiruošusi nuplaukti į pasaulio pakraštį ir visa tai pamatyti savo akimis, bet pasiklydo Viduržemio jūroje. Gerai, kad juos surado ir išgelbėjo. Kad Žemė yra apvali, jūreiviai žinojo nuo labai senų laikų, nes kaip kitaip Kristupas Kolumbas, plaukdamas (1492 m.) į Vakarus, būtų tikėjęsis surasti Rytus – Indiją.

Prieš maždaug 2300 metų graikų astronomas Eratostenas, neiškeldamas kojos iš namų, apskaičiavo Žemės spindulį. Kaip tai įmanoma? Panašiais atvejais gelbsti geometrija ir trianguliacijos metodas. Jei žinai vienos trikampio kraštinės ilgį, gali apskaičiuoti visa kita. Tarkim, jūs esate Paryžiuje, o aš Vilniuje, ir abu matome Mėnulį. Sujungus šiuos tris taškus, gauname trikampį, išmatuojame atstumą tarp Vilniaus ir Paryžiaus, išmatuojame kampus tarp tiesės (nuo Paryžiaus iki Vilniaus) ir krypties į Mėnulį, ir galima nesunkiai apskaičiuoti atstumą iki amžinojo mūsų palydovo.