Apžvegiant seksualinių mažumų vertinimą visuomenėse ir konkrečiai – karinėse pajėgose, galėtume įsivaizduoti vadinamą Gauso kreivę-grafiką, kuris vizualiai atrodo kaip varpas. Išsireiškiant „žmonių kalba“ – senovėje priešiškumas „kitokiems“ buvo ne itin stipriai išreikštas, tačiau artėjant link nūdienos – kilo į aukštumas ir savo zenitą pasiekė maždaug viduramžių laikotarpiu, po ko lėtai pradėjo leistis žemyn, ir mūsų „tolerantiškais“ laikais visuomenė ne taip radikaliai vertina šį žmonijos dalies egzistencijos faktą.

Nesu sociologas ar statistikos grafikų bei prognozių ekspertas, tačiau, kaip sakė didis senovės Romos filosofas, oratorius ir politikas Markas Tulijus Ciceronas, – „Istorija yra gyvenimo mokytoja“. Kreipkimės pagalbos į šį „mokytoją“.

Europos civilizacijos lopšyje, antikinėje Graikijoje, seksualiniai santykiai, vertinant šių dienų akimis, buvo labai jau liberalūs. Vyriška draugystė su labai aiškiai išreikštais kūniškos meilės elementais nieko nestebino ir buvo laikoma norma. Partneriai, beje, dažniausiai buvo skirtingo amžiaus, kur vyresnysis globodavo ir mokydavo jaunėlį bei dažnu atveju puoselėdavo šiam ne tik tėviškus jausmus. Ar galima tai išnaudoti karyboje? Žinoma.

Antikinėje Graikijoje poliai-miestai valstybės, varžydamiesi dėl įtakos ir konkuruodami tarpusavyje, sąjungininkus keitė itin dažnai. Ne išimtis buvo Tėbai, kurie tai „draugaudavo“, tai kariaudavo su pagrindiniais savo konkurentais – Sparta ir Atėnais.

Pelopidas veda savo karius į mūšį prie Leuktros

Pagrindinė tuometinių kariuomenių smogiamoji jėga – sunkiųjų pėstininkų (hoplitų) falanga buvo sudaryta, kaip dabar vadintume, šauktinių, giminaičių arba žemiečių principu. Kaimynas dengė skydu kaimyną, brolis brolį, o pasibaigus karui visi grįždavo prie savo civilio gyvenimo užsiėmimų.

379-aisiais metais prieš mūsų erą konfrontacija su Sparta stipriai paaštrėjo ir Tėbų gyventojai nutarė suformuoti pastovų kariuomenės dalinį, šių laikų terminais kalbant – „profesionalų“ arba profesinės karo tarnybos karių formuotę.

Formuotę sudarė... 150 vyrų porų, kurie pastoviai treniravosi, jiems buvo mokamas atlygis iš miesto iždo. Sunku pasakyti, ar dėl to, kad būrio nariai priesaiką duodavo Heraklio šventykloje, ar dėl savo vyriškos draugystės ypatybių, būrys buvo pavadintas „Šventuoju“.

375-aisiais m. pr. m. e. Tėbų karvedys Pelopidas, vedinas savo 300–ais hoplitų iš „Šventojo būrio“, netoli Tegyro susidūrė su daugiau kaip 1000 spartiečių ir... juos nušlavė. Visa tuometinė Graikija (įskaitant ir pačią Spartą) buvo šokiruota – tai buvo pirmas kartas istorijoje, kada spartiečius sutriuškino kiekybiškai mažesnis priešas. Visgi, kad homoseksualių karių narsa nebuvo vienadienis atsitiktinumas, tas pats Šventasis būrys įrodė po 4 metų Leuktros mūšyje – skirtingai negu tuo metu vyravusi taktika, kuri numatė labiausiai kovų užgrūdintus veteranus koncentruoti dešiniajame falangos krašte, tėbiečiai juos sutelkė kairiajame, sustiprino papildomomis pajėgomis ir smogė Spartai į paširdžius. Atakos smaigalyje, žinoma, atsidūrė „Šventasis būrys“, kurio nariai įveikė Spartos pėstininkiją ir nukovė priešų karalių.

Gėjai kariuomenėje

Tik 338-aisiais m. pr. m. e. geriausia Graikijos falanga buvo nugalėta – juos sumalė Makedonijos karalius Pilypas II-sis su savo sūnumi Aleksandru Makedoniečiu. Kuomet byrančių falangų kariai pradėjo trauktis iš mūšio lauko, vienintelis „Šventasis būrys“ pasiliko. Senovės Graikijos istorikas ir filosofas Plutarchas teigė: „Žuvo visi, o žūties ir palaidojimo vietoje iškilo Chaironėjos liūtas-paminklas kritusiems“. Daug šimtmečių istorija buvo laikoma poetiniu pagražinimu, kol XIX amžiuje mūšio vietoje buvo rasta 6 metrų aukščio liūto statula, postamentas bei 254 karių palaikai.

Tėbų ir „Šventojo būrio“ galybę palaužę makedoniečiai vėliau, vedami Aleksandro Makedoniečio, gerokai išplėtė savo valdas, o istorikai iki šiol ginčijasi, buvo didysis karvedys biseksualus ar ne (kelios žmonos bei ilgamečiai santykiai su vaikystės draugu Hefestionu tokioms kalboms teikia peno).

Chaironėjos liūtas. 1914-aisiais

Senovės Japonijoje, patronažo bei „labai stiprių vyriškos draugystės santykių tarp jaunesniojo ir vyresniojo partnerių“ galime atrasti samurajų tarpe, tuo tarpu viduramžių Europoje tai tapo visišku tabu. Žinomi daugybiniai teisminiai procesai Tamplierių Ordino narių atžvilgiu, o oficiali bažnyčia tai vadino vienu žodžiu – sodomija. Tuo metu, kuomet viešnamiuose buvo galima rasti abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus atstovų, viešajame gyvenime ir kariuomenėje panašūs polinkiai būdavo baudžiami mirtimi. Tačiau homoseksualūs žmonės niekur nedingo ir kartais jų pėdsakai karo istorijoje pakankamai ženklūs.

Pirmojo JAV Prezidento Džordžo Vašingtono vadovaujamos kariuomenės Nepriklausomybės kare generaliniu inspektoriumi ir galiausiai štabo viršininku, tapo Prūsijos kariuomenės karininkas Fridrykas Vilhelmas fon Steuben‘as. Nevyniojantys žodžių į vatą radikalesni istorikai jį vadina tiesiai – „gėjus, sukūręs JAV kariuomenę ir galimai išgelbėjęs valstybę“. Kaip ten bebūtų, fon Steuben‘o asmenybė verta atskiros publikacijos ir aš netvirtai skaitytojui pažadu, kad ji išvys dienos šviesą, tačiau pervertinti jo įtakos kariuomenei tiesiog neįmanoma – pagrindiniai statutai, taisyklių rinkiniai, karinio personalo treniruočių, rekrūtavimo, stovyklų išdėstymo schemos ir daug kitų esminių kariuomenei dalykų buvo aprašyta būtent šio žmogaus. Žmogaus, kuriam teko palikti Europą dėl kaltinimų homoseksualumu.

Leonardas Matlovičius

Jeigu apsistojome ties JAV, šia valstybe ir pratęskime – Vilhelmas fon Steuben‘as netapo „pirmaja kregžde“, kuri įveikė neigiamą visuomenės ar kariuomenės požiūrį į netradicinės seksualinės orientacijos asmenis. 1916-aisiais, pagrindiniame taisyklių rinkinyje nusakančiame JAV ginkluotojų pajėgų veikimą (Articles of war of the United States, angl.) 93-jame punkte buvo numatyta, kad „asmuo, pasikėsinęs į kitą asmenį, tikslu atlikti sodomiją“, laikomas nusikaltėliu ir baudžiamas įstatymų numatyta tvarka.

II-ojo Pasaulinio karo metu, tvarka supaprastinta teikiant „žydruosius bilietus“ – komisavimo iš ginkluotųjų pajėgų dokumentus, kurie užkirsdavo kelią naudotis veteranų išmokomis ir lengvatomis. Turėdamas tokį „vilko bilietą“ žmogus buvo pasmerktas dalinei bedarbystei, nes samdyti „agresyvų gėjų“ ryžosi ne kiekvienas.

1947-aisiais tvarka buvo kiek sušvelninta išskaidant atleidimo iš karinės tarnybos priežastis, tačiau tik didelis optimistas tai galėjo pavadinti „situacijos palengvinimu“. 1951-aisiais metais buvo unifikuota visa JAV karinės jurisdikcijos sistema, kurios kodekso 125-asis straipsnis teigė: „...bet kuris asmuo, kuriam taikomas šis skyrius, užsiimantis nenatūralia kūniška kopuliacija su kitu tos pačios ar priešingos lyties asmeniu arba su gyvūnu, yra kaltas dėl sodomijos...“.

Obama pasirašo DODT politikos panaikinimo aktą

8-jame dešimtmetyje, homoseksualumo temą kariuomenėje į viešumą iškėlė Leonard Matlovich – JAV karinių oro pajėgų puskarininkis, Vietnamo karo herojus ir Purpurinės širdies apdovanojimo savininkas. (Apie Purpurinės širdies apdovanojimą rašiau čia)

Jis buvo pirmasis homoseksualas, viešai pasirodęs ant žurnalo „Time“ viršelio. 1988-aisiais Leonardas mirė nuo AIDS, o jo kapas, su epitafija: „Jie davė man medalį už tai, kad nužudžiau du vyrus ir išvarė už tai, kad pamilau vieną“, tapo kultine LGBT bendruomenės susirinkimų vieta. 1993-ieji gali būti laikomi tarpine stotele LGBT judėjime JAV kariuomenėje, tais metais buvo priimtas vadinamas DADT („Don't ask, don't tell“, angl.) teisės aktas, kuris draudė diskriminuoti karius dėl jų seksualinės orientacijos, tačiau patiems kariams draudė viešai propaguoti savo polinkius.

Šis Bilo Clintono administracijos potvarkis galiojo iki pat 2011-ųjų, kuomet jau prezidento Baracko Obamos administracija potvarkį panaikino, teisiškai suvienodindama visų seksualinių orientacijų karių teises.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)