Nuostoliai kare, jų įvertinimas bei tikslus skaičiavimas – sudėtingas dalykas. Praėjusioje dalyje (apie tai galite paskaityti ČIA) rašiau, kaip vertinti tam tikros karo technikos nuostolius, o šioje publikacijoje pratęsiu „geležies“ aprašymą ir pakalbėsiu apie gyvosios jėgos nuostolius, skirtingą jų vertinimą Vakarų ir Rytų kariniame kontekste.
Neseniai teko matyti telefonu filmuotą video reportažą iš karo veiksmų zonos, kur ukrainiečių karys, stebėdamas judančią priešininko koloną iš už kelių kilometrų įkurtos savo pozicijos, taikosi prieštankine sistema „Stugna“ ir svarsto: „mano raketa kainuoja gal 10 000 JAV dolerių. Štai važiuoja rusų sunkvežimiai, vienas, antras. Ne, jiems raketos aš nenaudosiu, jų vertė nedaug didesnė už mano raketą, bet... štai! Salvinės artilerijos sistema „Buratino“. Pasiruošti šūviui!“
Prioritetinių taikinių pasirinkimas gana svarbus dalykas – sunkvežimis, lengvai šarvuotas transportas, kuris, galimai, net negabena priešo karių, yra nevertas naikinti brangiu ginklu – jam „apdoroti“ gali būti skirtos pigesnės priemonės. Tuo tarpu artilerija – daug nuostolių galintis pridaryti ginklas, jis patenka į prioritetinių naikinimui ginklų sąrašą, tačiau ir artileriją reikėtų skirstyti į buksyruojamą, savaeigę bei reaktyvinę.