Džonas Edgaras Huveris gimė 1895 m. sausio 1 d. Vašingtone. Baigęs vidurinę jaunuolis įsidarbino Kongreso bibliotekoje, o vakarais studijavo Džordžo Vašingtono teisės mokykloje. 1917 m. Džonas Huveris pradėjo tarnybą Teisingumo departamente. Jaunas vaikinas greitai ir energingai kopė karjeros laiptais. 1918 m. lapkritį jis buvo paskirtas generalinio prokuroro padėjėju, o kitais metais jau vadovavo Departamento Generalinės žvalgybos skyriui. 1921 m. Generalinės žvalgybos skyrių perėmė Tyrimų biuras (dabartinis FTB), o jaunasis Huveris užėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1924 m. gegužės 10 d., generalinis prokuroras Harlanas Fiskas Stounas paskyrė tuomet tik 29-erių buvusį Džoną laikinai užimti biuro direktoriaus vietą, tačiau iki metų pabaigos ambicingas jaunuolis tvirtai įsitaisė šiltoje vadovo kėdėje iš kurios taip ir nepasitraukė.
Džonas Huveris įgyvendino nemažai permainų ir įgijo milžinišką įtaką. Pirmiausia jis atleido agentus, kuriuos įtarė dirbusius tam tikriems politikams ir tuos, kurių kvalifikacija netenkino naujojo FTB direktoriaus. Buvo sugriežtinta naujų agentų priėmimo tvarka, įvesti fizinio testo reikalavimai ir grąžinta senoji biuro tvarka, pagal kurią iš agentų buvo reikalaujama buhalterinių žinių.
Vadovaujant Huveriui biuras tapo neatsiejama nacionalinės vyriausybės dalimi ir Amerikos populiariosios kultūros ikona. XX a. 4-ajame dešimtmetyje FTB vieną po kito sėmė smurtaujančius gangsterius ir ruošė vis profesionalesnius agentus bei kvalifikuotus teismo ekspertizės pareigūnus.
Antrojo pasaulinio karo metais iškilus nacių ir komunistų šnipinėjimo grėsmei, FTB ėmėsi vidaus kontržvalgybos. Prezidentas Franklinas Ruzveltas taip pat pavedė biurui vadovauti ir užsienio žvalgybai Vakaruose. Specialiosios žvalgybos tarnyba (Special Intelligence Service – SIS), sudaryta iš FTB pajėgų saugojo vyriausybę nuo priešiškų užsienio šalių agentų. Taip pat biuras dirbo su kriminaliniais tyrimais, banko apiplėšimais, pagrobimais bei automobilių vagystėmis.
XX a. 6-ajame ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje, FTB perėmė ir pilietinių teisių tyrimus bei pradėjo kovą su organizuotu nusikalstamumu. Biuro vyrai buvo visur: kriminaliniai nusikaltimai, mafija, politinė kontržvalgyba – FTB tapo dominuojančia jėga, su kuria turėjo skaitytis net ir aukščiausio rango Jungtinių Valstijų pareigūnai. 1924 m. biure darbą pradėjęs Džonas Huveris, sąlyginai nedidelę teisėsaugos struktūrą pavertė visos šalies saugumą užtikrinančia profesionalų agentūra. Tarytum Džordžo Orvelo „Didysis brolis“.[1]
Marvel komiksų herojaus, Žmogaus-Voro dėdė Benas, prieš mirtį Piteriui Parkeriui sakė: „Su didele jėga įgauname didelę atsakomybę.“ Džonui Huveriui nutiko atvirkščiai: nešdamas didžiulę atsakomybę jis įgavo nepaprastai daug galios. Tačiau kur yra valdžia, galia ir įtaka – ten visuomet glūdi ir paslaptys.
Pasak knygos „Puppet Master: The Secret life of J. Edgar Hoover“ autoriaus Ričardo Hako[2], savo galią Huveris įgijo įgyvendinęs visuomenės stebėjimo programą bei perėmęs viešųjų ryšių kontrolę. Kuomet Franklinas Ruzveltas 1933 m. tapo Jungtinių Valstijų prezidentu, Huveris dėjo visas pastangas, kad užsitikrintų šalies vadovo palankumą. Ruzveltas savo ruožtu padėjo biuro direktoriui įgyvendinti nusikalstamumo kontrolės programą vykdant slaptą žvalgybą, o Huveris mainais prezidentui teikė informaciją apie jo kritikus, tokiu būdu stiprindamas abipusį bendradarbiavimą. Taig FTB įtaka nepaprastai išaugo.
FTB žvalgybos programa domėjosi ir Dvaitas Eizenhaueris. Biuras išplėtė nelegalių mikrofonų naudojimą ir slaptų telefoninių pokalbių pasiklausymą, o prezidentas tokius abejotinus veiksmus praleisdavo pro akis.[3] Džonas Huveris visiškai perėmė informacijos kontrolę. Kongreso nariams ir vėliau net broliams Kenedžiams jis galėjo grąsinti slapta informacija apie jų intymų gyvenimą, teigė FTB vadovo biografai.[4]
Jo įtaka siekė net Holivudą, kur jis diktavo sąlygas kaip ekrane turėjo atrodyti biuras. Aktoriai, kurie filmuose vaidino taip vadinamus „G-Men“ (FTB agentus), pirmiausia turėjo praeiti pono Huverio atranką. Pavyzdžiui 1959 m. kino juostoje „FTB istorija“ („The FBI Story“)[5], kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Džimis Stiuartas, būtent Huveris patvirtino aktoriaus kandidatūrą filme.[6]
Disponuodamas informacija Huveris kontroliavo žiniasklaidą, kino industriją ir aukščiausius politikos atstovus. Tačiau ar galėjo FTB vadovas, turėdamas tiek galios ir įtakos, baimintis bei slėpti ką nors privataus?
Knygos „Official and Confidential: The Secret Life of J. Edgar Hoover“ autorius Entonis Samersas[7] teigia, kad buvęs FTB vadovas buvo homoseksualus. Tai esą žinojo tokie veikėjai kaip Mejeris Lanskis ir Frenkas Kostelo, kurie buvo galingiausi to meto nusikalstamo pasaulio atstovai. Pasak autoriaus, šie žmonės turėjo Huverio homoseksualumą įrodančias nuotraukas, kur jis buvo užfiksuotas su savo ilgamečiu kolega Klaidu Tolsonu. Jomis mafijozai šantažavo FTB vadovą, mainais reikalaudami veikti be biuro agentų uodegos.
2011 m. pasirodė ir garsaus aktoriaus bei kino režisieriaus Klinto Istvudo filmas „J. Edgar“[8], kuriame FTB vadovą vaidino Leonardo DiKaprio. Duodamas interviu apie filmą ABC laidoje „Labas rytas Amerika“ Klintas Istvudas pasakojo, kad Džonas Huveris buvo tikra paslaptis. „Jis galėjo būti gėjus, tiksliai to nežinau. Niekas tiksliai nežino“, – teigė režisierius.
Viešai Džonas Huveris garsiai kritikavo ir atvirai smerkė homoseksualus, tačiau yra biografų teigiančių, kad FTB vadovas turėjo slaptų pasimatymų su vyrais. Jau nekalbant apie gyvenimo romaną su kolega Klaidu Tolsonu.[9] Šie vyrai vakarieniavo kartu, atostogavo kartu, viską darė kartu, todėl pasigirsdavo atitinkamų atgarsių.
Įdomus buvo ir anksčiau žinomo modelio Luizos Stiuart pasakojimas. 1930-ųjų pabaigoje, kartu su Huveriu ir Tolsonu, ji buvo užfiksuota fotonuotraukoje populiariame to meto Niujorko klube „Stork Club“. Moteris pamena, kuomet naktį iš klubo išėję du vyrai visą laiką buvo susikibę rankomis. „Jie sėdėjo kartu ir kalbėjo laikydami vienas kito ranką. Tuomet buvo skirtingi laikai ir aš niekada iki tol nebuvau mačiusi dviejų vyrų susikibusių rankomis“, – pamena Luiza.
Klintas Istvudas rinkdamas medžiagą savo filmui, teigė iš skirtingų šaltinių sužinojęs intriguojančią informaciją. Keli asmenys pasakojo, kad 1948 m. gėjų bendruomenėje buvo išplatinta slapta fotonuotrauka, kurioje Džonas Huveris buvo lengvai atpažįstamas vilkintis vakarine suknele. Taip persirengęs FTB vadovas esą dalyvavo slaptuose sekso vakarėliuose. Tokia informacija, jeigu ji išties būtų teisinga, iškilusi į dienos šviesą būtų visiškai sunaikinusi Huverio autoritetą ir karjerą.
Po penkerių metų tyrimo Klintas Istvudas mano, jog Džonas Huveris lipdamas karjeros laiptais ir kurdamas seksualinio grynumo įvaizdį paaukojo asmeninius troškimus, todėl rizika, kurią jis prisiimdavo FTB vadovui galėdavo baigtis katastrofa. Režisieriaus medžiagą ištyrę psichologai teigė, kad Huverio seksualinė kančia galėjo būti pagrindinis dalykas, dėl ko aukščiausias Jungtinių Valstijų teisėsaugos pareigūnas piktnaudžiavo savo valdžia.[10]
Tačiau ne visi Huverio biografai su tuo sutinka. Jau minėtas Ričardas Hakas nemano, kad Džonas Huveris ir Klaidas Tolsonas buvo pora. Hako teigimu, nuolatinis vyrų buvimas kartu viešoje erdvėje įrodo, kad jie buvo tik artimi kolegos. „Jei Huveris ir Tolsonas būtų buvę meilužiai, jie niekada nesirodytų viešai drauge“, – teigė autorius.
Kita svarbi detalė pasak Hako – Huveris ne kartą buvo pastebėtas su aktore Dorote Lamour, kuri jo manymu ir buvo FTB vadovo meilužė. Nors ji niekada atvirai nekalbėjo apie intymius santykius su Huveriu, tačiau niekada to ir neneigė.
„Paslaptinga Huverio asmenybė net ir po jo mirties kelia nepaprastai daug klausimų, todėl ir atsirado tokie gandai, esą jis buvo užfiksuotas fotonuotraukoje persirengęs suknele“, teigė Hakas. Autoriaus nuomone tai visiškai neatitinka realybės. „Huveris buvo žmogus, kuris nedarytų nieko, kad pakenktų savo galiai ir įtakai. Jis net nevalgydavo netinkamo maisto. Todėl tokios istorijos, esą nepažįstamųjų rate jis buvo pastebėtas persirengęs vakarine sukne yra tiesiog neįtikėtinos“, – pasakojo Ričardas Hakas.
Viena aišku tikrai. „Jis žinojo tai, ko nežinojo niekas kitas ir įprastos taisyklės jam negaliojo. Tačiau Huveris iki pat pabaigos laikė save pagrindiniu Amerikos sergėtoju“, – sako Ričardas Hakas. Džonas Edgaras Huveris FTB vadovavo iki pat savo mirties – 1972 m., viso 48 metus, o visas intrigas kurios gaubia šią paslaptingą asmenybę jis nusinešė kartu su savimi į kapus.
[1] „J. Edgar Hoover, May 10, 1924 – May 2, 1972“ www.fbi.gov
[2] „Puppet Master: The Secret life of J. Edgar Hoover by Richard Hack“ www.ebay.com
[3] „J Edgar Hoover’s oversteps: Why FBI directors are forbidden from getting cozy with presidents“ www.theconversation.com
[4] „J. Edgar Hoover Was Homosexual, Blackmailed by Mob, Book Says“ www.latimes.com
[5] „The FBI Story (1959)“ www.imdb.com
[6] The secrets of J. Edgar Hoover“ www.nbcnews.com
[7] „Official and Confidential: The Secret Life of J. Edgar Hoover“ www.amazon.com
[8] „J. Edgar“ www.imdb.com
[9] „J. Edgar Hoover: Gay or Just a Man Who Has Sex With Men?“ www.abcnews.go.com
[10] „The secret life of J Edgar Hoover“ www.theguardian.com
