Tiek Karlas Denicas, Vokietijos Karinio Laivyno (Kriegsmarine) vadas, tiek pats A.Hitleris, po aperityvo ir sočių pietų kiek atsipalaiduoja ir pastarasis pradeda savo pasakojimus apie Vokietijos didybę, ginklo galią ir greitą pergalę prieš oponentus. Pagarbioje tyloje skamba įsijautusio A. Hitlerio balsas, kuomet jį nutraukia garsus komentaras: „Fiureri, manau jūs neteisus. Ir štai kodėl...“

Išplėstomis iš nuostabos akimis visi sužiūra į svečią – paprastą povandeninio laivo kapitoną Reinhardą Hardegeną. Vienintelis Alfredas Jodlis, Generalinio štabo viršininkas bando pareikšti pastabą įžūliam kapitonui, bet Reinhardas nutraukia ir jį sakydamas: „Fiureris turi teisę žinoti tiesą, o aš turiu pareigą jam ją pasakyti.“

Tautos vadą kritikavęs ir savo požiūrį apie jūrinę aviaciją, povandeninius laivus bei laivyną išdėstęs 39-rių Reinhardas Hardegenas gimė Brėmene ir nuo vaikystės svajojo savo ateitį sieti su jūra. 1933-aisiais metais vaikinas tapo jūrų kadetu ir su kreiseriu „Karlsruhe“ apkeliavo visą pasaulį. Renkantis specializaciją, panoro tapti jūrų laivyno aviacijos pilotu ir sėkmingai baigė atitinkamą mokyklą.

Reinhardas Hardegenas

„Žmogus planuoja, Dievas juokiasi“ – daug kam žinomas posakis pakišo koją ir mūsų istorijos herojui. 1936 m. rugsėjo 19 dieną Kylio aerodrome įvyko aviakatostrofa, kurioje Reinhardas patyrė daugybinius vidaus organų sužalojimus, o jo viena koja, po sunkios operacijos, visiems laikams tapo kiek trumpesnė už kitą.

Pusmetis ligoninėje ir bandymas tarnauti aviacijoje grįžus iš jos, tačiau būsimą asą karinė biurokratija perveda į... povandenininkus (plačiau apie šios profesijos ypatumus skaitykite mano parengtame straipsnyje Alkoholis, cigaretės ir tualetas. Kaip gyveno ir kovojo povandenininkai).

1940-aisiais metais, po atitinkamo paruošimo, Reinhardas, kaip jūrų laivyno karininkas plaukia U-124 povandeniniu laivu. Po dviejų sėkmingų jūrinių patrulių gauna savo pirmąją kapitono užduotį –jam patikimas U-147 vadovavimas ir kovinė misija. Tiesa, likimas eilinį kartą vos nepakiša kojos – iš ligoninės atsiųsti dokumentai diplomatiškai, tačiau tiesiai šviesiai pareiškia – „klipatų laivyne mums nereikia“.

Visgi, jei pamenate pirmąją pastraipą bei pietus pas A.Hitlerį, užsispyrimo Reinhardui netrūko ir jis įtikina Kriegsmarine vado K.Denico pavaduotoją, kad pastarasis nepasigailės palikęs jį povandeniniame laivyne.

Panašu, kad taip ir nutiko – nepaisant gendančių variklių, nedetonuojančių torpedų ir sandariai neužsidarančio liuko, kas privertė povandeninį laivą išnirti vos keli šimtai metrų nuo priešo karinio laivo, iš pirmosios savo misijos Reinhardas parsiveža trofėjų – nuskandintą Norvegijos prekybinį laivą „Augvald“.

Tęsdamas tarnybą U-123 tipo povandeniniame laive, vyras pakliūna į išrinktųjų sąrašą – mūšio dėl Atlanto metu, nacių Kriegsmarine vadovybė parengė operaciją „Paukenschlag“ (supaprastintas vertimas iš vokiečių kalbos – „smūgis bugnu“), kurios tikslas prekybinių ir ne tik laivų skandinimas JAV pakrantės vandenyse. Vokiečių povandeniniai asai ironiškai ją praminė „amerikiečių medžioklės sezonu“, o, kad būtų tiksliau net išskirstė medžioklės laikotarpius kaip „Die Glückliche Zeit“ („Laimingas laikas“ vok.) – panašiai vadinami laikotarpiai kuomet skelbiamos nuolaidos prekybos centruose. Reikalas tame, kad JAV paskelbus karą Trečiajam Reichui, nei britų, nei JAV laivynai nebuvo kaip reikiant pasiruošę atremti nacių povandeninių laivų grėsmės – radarų trūko, aukšto dažnio radijo ryšiu tik pradėta naudotis, sonarai netobuli. Todėl „vilkų gaujos“ (nacių povandeninių laivų grupės) ir pavieniai laivai galėjo tiesiog siautėti.

Jau pirmojo išplaukimo link JAV krantų metu R. Hardegeno laivas paskandino net 10 sąjungininkų prekybinių laivų ir didžiausia problema, kuri teko nacių laivo kapitonui – pasibaigusios torpedos. Šias bėdas Reinhardas spręsdavo paprastai – daužydavo prekybos laivus 105, 37 ir 20 milimetrų denio pabūklais, kol tie imdavo skęsti.

Povandeninis laivas U-123

Antrojo kovinio reido metu, į kurį vos įsiprašė dėl vis kylančių sveikatos problemų, R.Hardegenas paskandino dar 9 laivus. Pasigėrėjęs naktinio Niujorko šviesomis, jis vos spėjo išnešti sveiką kailį, kuomet JAV minininkas „Dahlgren“ atakavo jį giluminėmis bombomis 22 metrų gylyje.

Iš aprašytų Reinhardo žygių gali susidaryti įspūdis, kad jis veikė kaip šaltakraujiška žudymo–įsakymų vykdymo mašina, tačiau išties taip nebuvo.

„Akių draskymas“ A. Hitleriui nusako jo asmeninį charakterį ir drąsą, bet surinkti dokumentiniai faktai tvirtina, kad nuskandinęs laivą kapitonas R. Hardegenas niekada nepalikdavo kovos vietos nepasirūpinęs išgyvenusiais, siųsdamas jiems maistą ir gelbėjimosi plaustus, o kartą, grasindamas nuskandinti ir rizikuodamas sulaukti priešo bombų, išsigelbėjusiems jūreiviams atplukdė neutralios šalies prekybinį laivą, ir tirtančiam iš baimės ekipažui liepė surinkti visus išgyvenusius.

Po antrojo patrulio prie JAV krantų Reinhardas buvo pervestas į kranto tarnybos dalinius, kuriuose išbuvo iki pat karo pabaigos, kada jį suėmė britai. Pusantrų metų karo belaisvių stovykloje ir pagaliau laisvė su britiška žyma „pretenzijų neturime“.

Visą gyvenimą vadovaudamasis posakiu jog reikia veikti ir nenuleisti rankų, o jeigu nesiseka, atsikvėpti ir daryti toliau, mūsų herojus šio principo laikėsi visą gyvenimą – pradėjęs prekybą dviračiais, vėliau – automobiliais, vyras apsistojo ties naftos verslu. Kiek kurioziška, tačiau vienu metu jis netgi atstovavo amerikietišką „Texaco“ prekės ženklą-kompaniją, kurios laivus jis mielai skandino karo metais. Ne kartą lankęsis JAV, Reinhardas galėjo į Niujorką pažvelgti jau ne per periskopo taikiklį – susipažino su JAV veteranais, buvo jų mėgiamas ir net tapo draugu.

32 metus iš eilės, kaip gerbiamas visuomenės ir Krikščionių Demokratų partijos narys, jis buvo renkamas į Brėmeno žemės parlamentą.

Karo metu, komisuotas iš tarnybos povandeniniame laivyne dėl silpnos sveikatos Reinhardas Hardegenas mirė sulaukęs 105-erių metų (2018-aisiais metais).

Jis buvo paskutinis anapus iškeliavęs iš 50-ies geriausiųjų Antrojo pasaulinio karo nacių asų–povandenininkų.

Dar vieną istoriją apie neeilinio likimo šios profesijos atstovą skaitykite kitame mano straipsnyje – Nuo Kaizerio laivyno iki NATO pajėgų vado. Žmogus, matęs viską.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)