Skirkite daugiau laiko sau

Būti tik su savimi naudinga. Laikas praleistas vienumoje padeda sureguliuoti emocijas, gali padėti pagerinti jūsų socialinius santykius, padidinti kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi bei padėti lengviau susitvarkyti su nepalankiomis situacijomis. Pasak Durhamo universiteto psichologijos profesorės Thuy-vy Nguyen, būdami vieni mes turime laiko sureguliuoti savo emocijas, o tai turi raminamąjį poveikį ir vėliau leidžia lengviau ir paprasčiau bendrauti su kitais.

Mokslininkės atliktame tyrime paaiškėjo, jog vienatvė susilpnina tiek teigiamų, tik neigiamų emocijų poveikį. Tik būdami vieni galime sureguliuoti savo emocijas. To niekaip nepadarysime būdami drauge su kitais žmonėmis. Taip pat, anot tyrimo autorės, šį emocijų nuslopinimo efektą galima pasiekti ir skaitant bei pozityviai mąstant vienumoje. Kai individai aktyviai pasirenka buvimą vienumoje, tai padeda jiems atsipalaiduoti.

Psichoterapeutė Emily Roberts, pataria atrasti laiko sau ir bent 30 minučių paskaityti knygą, užsiimti rankdarbiais, pasivaikščioti parke, išmokti ko nors naujo. Jeigu itin sunku būti vieniems, psichoterapeutė pataria pasiimti rašiklį ir sąsiuvinyje užrašyti viską, kas jums šauna į galvą. Skiriant laiko sau, svarbu nenaudoti mobiliojo telefono, kadangi jis per daug išblaško dėmesį.

Visiškai nieko neveikite

Lėkimas iš vienos vietos į kitą, bandymas įvykdyti visas užduotis ilgame užduočių sąraše bei laiko neturėjimas tampa būdu pranešti apie savo statusą, būdu parodyti, koks svarbus ir užimtas esate. Galbūt pats metas sustabdyti šią būseną? Tai padaryti nesudėtinga, tiesiog nieko nedarykite.

Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tačiau nieko neveikimas yra puiki priemonė tapti produktyvesniais. Jeigu visiškai išnaudosime savo energijos potencialą, nebūsime produktyvūs, nes neturėsime degalų, kurie reikalingi produktyvumo varikliui užkurti.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nerimauja, yra tikėjimas, kad tam tikru lygiu nerimas padeda. Tačiau reikia pripažinti, jog mes negalime tobulai pasiruošti visiems galimiems iššūkiams. Anot Kvebeko universiteto psichologijos profesoriaus Michel Dugas, yra be galo daug blogų dalykų, kurie gali nutikti, nors dauguma jų nėra tikėtini, ir tiesiog nėra jokio būdo, kuris leistų žmogui juos visus numatyti.
E. Juozėnaitė

Įgykite daugiau atsitiktinių pažinčių

Pagalvokite apie tėvus, kuriuos sutinkate veždami savo vaikus į darželį ar mokyklą. Savo mėgstamiausią barmeną, kitų šunų savininkus parke. Sociologas Mark Granovetter, šiuos santykius vadina „silpnais ryšiais“. Pasak M. Granovetter, tokios bičiulystės teigiamai veikia mūsų darbo perspektyvas, savijautą, padeda mums jaustis labiau susietais su kitomis socialinėmis grupėmis.

Mokslininkų Gillian M. Sandstrom ir Elizabeth W. Dunn atliktas tyrimas parodė, jog tokie „silpni ryšiai“ taip pat padeda gauti rekomendacijas, ugdo empatijos jausmą ir leidžia jaustis mažiau vienišais. Tyrimas parodė, jog moksleiviai jaučiasi laimingiausi tomis dienomis, kai bendrauja su didesniu klasės draugų skaičiumi. „Silpni ryšiai“ yra susiję su socialine ir emocine gerove. Tyrimas parodė, jog net socialinė sąveika su atokesniais mūsų tinklų nariais, pažįstamais, kaimynais ar pakeleiviais ženkliai prisideda prie geros savijautos.

Išmokite džiaugtis gerais dalykais jūsų gyvenime

Nerimas dėl to, kas neįvyko, nors galbūt galėtų, vagia jūsų gyvenimo džiaugsmą. Tyrėjai Sarit A. Golub, Daniel T. Gilbert, Timothy D. Wilson nustatė, jog studentai, kurie tikėjosi gauti prastą pažymį egzamine, kelias dienas prieš egzaminą jautėsi prastai, kol galiausiai sužinojo, kokį pažymį gavo. O blogiausia tai, kad jų patirtas stresas prieš egzaminą nesumažino nusivylimo, kurį jie patyrė, gavę įvertinimą.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nerimauja, yra tikėjimas, kad tam tikru lygiu nerimas padeda. Tačiau reikia pripažinti, jog mes negalime tobulai pasiruošti visiems galimiems iššūkiams. Anot Kvebeko universiteto psichologijos profesoriaus Michel Dugas, yra be galo daug blogų dalykų, kurie gali nutikti, nors dauguma jų nėra tikėtini, ir tiesiog nėra jokio būdo, kuris leistų žmogui juos visus numatyti.

Mokslininko M. Dugas tvirtinimu, mums blogai sekasi prognozuoti, kaip jausimės tam tikroje situacijoje ir dažnai viskas klostosi geriau negu įsivaizduojame baimės akimirkomis. Tyrėjas taip pat pasidalijo vienu iš savo klientų pastebėjimu: „Aš nerimauju dėl visko, kas gali nutikti, kad būčiau pasiruošęs visiems galimiems variantams. Visgi, kai tikrai patiriu daug blogų dalykų, jie niekada nebūna tie, apie kuriuos aš galvojau“.

Pasimėgaukite mažais malonumais

Televizijos laidos ir filmai, kuriuos mėgstate, net jeigu žinote, kad jie prastos kokybės. Lengvos knygos, kurios yra labai įdomios ir nuo kurių sunku atsiplėšti. Taip pat ir ne itin sveikas, greitas maistas, kurį mėgstate, bet jeigu tie dalykai jums patinka ir padaro jus laimingesniais, tai kodėl turėtumėte jaustis kaltais, kad jie jums patinka? Pasirodo, kad tokie nedideli malonumai gali labai padėti pagerinti savijautą. Aišku, viskas turi būti daroma su saiku.

Besiilsint taip pat nepatartina spręsti problemų. Teksaso universiteto Ostine profesorė Kristin Neff pabrėžia, jog problemų sprendimas mums leidžia išlikti, tačiau jeigu nuolatos galvoje spręsime hipotetines problemas, tai tikrai pakenks gerai savijautai bei gebėjimui džiaugtis gyvenimu.

Ciuricho universiteto mokslininkas Christoph Korn komplimentus netgi pavadino „mažais orgazmais“. Pasak tyrėjo, kai žmogus išgirsta komplimentą, smegenyse aktyvuojasi tie patys atlygio centrai, kurie aktyvuojasi ir sekso metu.
E. Juozėnaitė

Išmokite priimti komplimentus

Galite jaustis šiek tiek nepatogiai priimdami komplimentus, tačiau pasidžiaugti rezultatais yra itin svarbu. O jeigu niekas nesako komplimentų, pasakykite komplimentą patys sau. Komplimentai smegenyse aktyvuoja taškus, kurie vėliau leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų.

Ne viena kompanija naudoja šią taktiką bendraudama su savo darbuotojais. Gerai atlikę užduotį darbuotojai yra giriami ir taip yra bandoma padidinti jų produktyvumą. Teigiamas požiūris į pasiekimus gali sumažinti stresą ir paskatinti geresnius įpročius.

Ciuricho universiteto mokslininkas Christoph Korn komplimentus netgi pavadino „mažais orgazmais“. Pasak tyrėjo, kai žmogus išgirsta komplimentą, smegenyse aktyvuojasi tie patys atlygio centrai, kurie aktyvuojasi ir sekso metu.

Komplimentai taip pat padeda ir greičiau mokytis. Tyrėjo Sho Sugawara iš Japonijos atliktas bandymas parodė, jog komplimentai pagerina smegenų gebėjimą įsiminti ir vėliau pakartoti naujai išmoktus dalykus. Tyrimo metu 48 suaugusieji buvo išmokyti naujų klaviatūros kombinacijų. Naujai išmoktas klavišų sekas tiriamieji turėjo pakartoti kiek įmanoma greičiau. Kitą dieną dalyviai, kurie buvo giriami mokantis naujų įgūdžių, parodė žymiai geresnius rezultatus negu tie, kurie komplimentų nesulaukė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)