Etnologė Gražina Kadžytė apie kalbos įdomybes: net nelikus tautos – lietuviškos tarmės vis tiek gyvuotų

– Visų pirma, ar jums neatrodo keista, kad tokioje mūsų mažoje teritorijoje – tokia didžiulė tarmių įvairovė?

– Keista? Būtų labiau keista, jei tos tarmių įvairovės nebūtų. Juk būtent tarmės yra mūsų kalbų pirmagimės. Pirmiausia atsirado lokalios susikalbėjimo, t.y . bendravimo kalbantis, erdvės, kuriose žmonės jautėsi savimi su savaisiais. Mūsų iškilus pasaulinio masto semiotikas Algirdas Julius Greimas manė, jog mįslės kadaise buvusios slaptažodžiai, sutartiniai arba, kaip dabar sakytume, kodiniai žodžių junginiai, pagal kuriuos gentainiai galėtų atpažinti vieni kitus. Lygia greta tarmių žodžiai, sakinių stilistika, geriau išlavintai ausiai – netgi intonacijos, veikia kaip, sakyčiau, asmens tapatybės kortelė.