„Didžiojo Tėvynės karo“ dangaus legendos: Stalinas įspėjo – pagaminti vieną lėktuvą per dieną yra sabotažas

Karo metu vietinės pramonės pateikiama ginkluotė, įranga ir amunicija yra gyvybiškai svarbi frontuose kariaujančioms pajėgoms. Didžiosios Antrojo pasaulinio karo dalyvės, kurios visiškai arba dalinai išvengė karinių veiksmų savo teritorijose (JAV, Didžioji Britanija, Japonija) arba dėl didelio nuosavos teritorijos ploto (Sovietų Sąjunga) sugebėjo perkelti dalį gamybinių pajėgumų šalies gilumon, puikiai suvokė vietinės pramonės reikšmę. Tačiau, jeigu Vakaruose poreikis ir galimybės kurti karo techniką buvo skaičiuojami resursais, pinigais, darbo valandomis ir vadybinėmis schemomis, tai SSRS – iš viršaus nuleistais „planais“ bei tariamu ar tikru lojalumu sistemai, kurių nesilaikant... Na, greitai sužinosite.

Pirmojoje publikacijos dalyje (ją galite rasti ČIA) jau rašiau, kas laukė nemalonėn patekusių aviatorių, tačiau ne visiems pasisekė apsilankyti „Saulėtame Magadane“ ir grįžti sveikiems. Antai Jakovas Grigorjevičius Taubinas, pateikęs perspektyvios aviacinės patrankėlės koncepsiją atakos orlaiviui „IL-2“, taip pat laikomas pirmojo pasaulyje automatinio granatsvaidžio kūrėju. Aistringai aiškinęs apie panašių ginkluotės modelių perspektyvas (šiuo metu automatiniai granatsvaidžiai intensyviai naudojami daugelyje pasaulio kariuomenių) ir būtinybę juos turėti Raudonosios armijos padaliniuose, Jakovas išvedė iš kantrybės maršalą G. Kuliką, neseniai su patosu balse pasakojusį Josifui Stalinui apie jo paties kuruojamą naują 50 mm minosvaidžio projektą.

„Išsišokėlis“ ginklų konstruktorius su savo pasiūlymais galėjo sumaišyti kortas didžiam „artilerijos strategui“, todėl Jakovui buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto ginklų ir jų detalių laikymo.