Bebaimiu žmogumi vadintą Vaidilą KGB kankino ilgiau nei pusmetį: skausmo jau nebejuto

Pirmąkart šis tekstas buvo publikuotas portale delfi.lt 2019 vasario 16 d. Tai buvo paskutinis delfi.lt interviu su J. Čeponiu, kuris tų pačių metų gruodžio 25-ąją išėjo amžino poilsio.

Šis interviu yra išskirtinio projekto „Miško Broliai“ dalis. Čia pasakojami už Lietuvos laisvę kovojusių ir akis į akį su Sovietų Sąjungos represijomis bei smurtu susidūrusių, tuomet dar jaunų vyrų likimai. Tai – pokalbiai su gyvais istorijos liudininkais, kurie išdrįso pasipriešinti okupantams ir paliko ryškų pėdsaką šalies kelyje į nepriklausomybę bei demokratiją.

Dar visai neseniai, sako partizano sūnus Algis Čeponis, tėtis buvo guvus, tačiau smogęs trečiasis insultas padarė savo – tapo sunku judėti, kalbėti. Ir iš tiesų, dėstyti savo mintis J. Čeponiui – nelengva užduotis, vyras kantriai renka kiekvieną žodį, tačiau pasidalinti savo jausmais ir prisiminimais jam pavyksta ne visada.

Vyrui gyvenimas išbandymų nepagailėjo – būdamas vos 20-ies rizikavo savo gyvybe aprūpindamas partizanus svarbiausiais daiktais, vėliau pats išėjo į mišką, buvo sučiuptas ir turėjo atlaikyti sveiku protu nesuvokiamus sovietų kankinimus. Apie juos šiandien sunku kalbėti ne tik jam pačiam, bet ir jo atžaloms.