Turbūt ir šiandien pernelyg nenustebsite, jei Melagių dieną kas nors iš artimųjų ar draugų pabandys įrodyti, kad baltus marškinius nejučia apsitaškėte pomidorų padažu ar buto duryse palikote įkištą raktą. Šimtmečius įvairiuose pasaulio kraštuose balandžio 1-oji siejama su pokštais ir juokeliais, pastaruoju metu beveik eliminuotais iš žiniasklaidos naujienų kanalų. Tačiau dar visai neseniai Lietuvos žurnalistika išgyveno „laukinius laikus“ – už galvos griebtis kartais tekdavo ne tik skaitytojams, bet ir patiems medijų darbuotojams.
Konservatoriai žada jungtis su liberalais, Valdą Adamkų prezidento poste keičia Zita iš Mažeikių, lietuviškas kraujas eksportuojamas į Vokietiją, o Vilniuje rengiamas... parodomasis NATO pajėgų antskrydis. Maža to, Irena Degutienė kovos su anekdotais apie blondines, o „pašalinių vyrų dėmesio stoka ir taip nesiskundusi“ Inga Valinskienė jau spėjo pasididinti krūtinę.
Tai – tik keletas perliukų iš 1999-2000-ųjų Lietuvos žiniasklaidos, ilgus metus balandžio 1-ąją šokdavusios tikrą kadrilį išgalvotų naujienų sūkuryje – vienus skaitytojus tai juokino, kitus piktino, o dalis gautą informaciją bent jau laikinai priimdavo už gryną pinigą.
Melagių dienai ir vėl pasukiojus durų spynoje paliktą raktą, Delfi trumpai perbėgo per užmarštyje grimztančių laikraščių puslapius, portalų archyvus ir „atgaivino“ keletą Lietuvos žiniasklaidos (ne)kaltų melų ir su jais susijusių istorijų.