Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

„Kai vedžiau prezidento rinkimus, buvo likę du kandidatai prieš antrąjį rinkimų turą – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, ir buvo kilęs panašus klausimas apie moteris kariuomenėje, privalomąjį šaukimą. G. Nausėda gana aptakiai pasisakė šia tema, bet I. Šimonytė suformulavo, kad, jos nuomone, jeigu Lietuva ir toliau vykdys privalomąjį šaukimą, turėtų ateityje būti įtrauktos ir moterys, – pokalbį pradeda Edmundas Jakilaitis. – Šiuo metu tai nevyksta, nežinau, ar tai yra svarstoma aukščiausiu lygiu, greičiausiai, kad ne. NATO kariuomenėse moterys sudaro dažniausiai apie dešimt proc. visų karių, ir jų niekada nematome mūšio lauke. Tad gal pradėkime nuo to, kodėl tokia dabartinė situacija yra?“

K. Kilinsko teigimu, į šį klausimą nėra paprasta atsakyti: „Kalbant apie politikų reakcijas, tai jie linkę atsiremti į visuomenės nuomonę, o šiuo metu pasaulyje matome augančią moterų emancipacijos bangą, kuri paliečia ir moterų karo tarnybos klausimą. Ir šiuo atveju NATO patirtys yra labai skirtingos, o moterys kariuomenėje ir moterys mūšio lauke yra dvi atskiros temos.“

K. Kilinskas pateikia tokį pavyzdį: nuo 2016 m. JAV kariuomenė uždraudė moterims vadovauti koviniams daliniams žemiau brigados lygio. Tai reiškia, kad JAV apribojo moterų patekimą į mūšio lauką. Tiesa, apie trisdešimt metų, iki minėtų 2016 m., moterys galėjo patekti į mūšį.

Yra padaryta daug tyrimų apie tai, kokios yra pagrindinės kliūtys arba stabdžiai moterims veržtis į karo sferą, ir iš jų išskirta trys svarbiausi veiksniai.