Tik 41 procentas tyrime apklaustų amerikiečių pripažino, kad per pastarąją savaitę mėgino nuoširdžiai domėtis kokia nors naujienų aktualija. Ir tik 49 procentai apklausos dalyvių skyrė šiek tiek daugiau laiko siekdami įsigilinti į juos sudominusią naujieną. O ką veikė visi likusieji? Visi likusieji skaitinėjo antraštes.

Nuo informacijos tinsta galva, jos yra daug ir įvairios ir šįsyk nenorėčiau leistis į gilesnę analizę, kodėl šiandien kartais skaitome tik straipsnių antraštes. Šiuo atveju man įdomi tokio reiškinio pasekmė – faktas, kad antraštės ima kraustytis iš proto, t. y. tampa vis keistesnės, pompastiškesnės ir beatodairiškesnės. Kaip drabužis iš dalies reprezentuoja žmogų, taip straipsnį pirmiausiai vertiname pagal jo antraštę, todėl natūralu, kad ji laikoma tokia svarbia. Tačiau jei galėčiau šiandieninių portalų, žurnalų ir laikraščių antraštes vaizdingumo dėlei prilyginti jogos pozoms, tai gana dažnai būtų mažų mažiausiai aštuonių kampų poza. Autoriai čia kaip įmanydami demonstruoja savo virtuoziškumą, kartais, beje, net perlenkdami lazdą.

Kaip kuriamos patrauklios ir parduodančios antraštės – tai pagrinde marketingo specialistų, dienraščių vadovų ir jau minėtų žurnalistų galvos skausmas, tačiau tikiu, kad tam tikri šio meno dėsningumai turėtų sudominti kiekvieną smalsuolį. Turinio marketingu besidominti britų įmonė „Brandwatch“ 2017 metais paskelbė intriguojančio žiniasklaidos antraščių tyrimo duomenis. Nepatingėta išanalizuoti net 100 milijonų antraščių. Tyrėjus domino, kokios būtent antraštės ir kokie jų elementai labiausiai patraukia skaitytojų dėmesį ir paskatina pastebėtu straipsniu pasidalinti socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės labiausiai dalinasi, mėgsta ir komentuoja straipsnius su antraštėmis, kuriose dominuoja tokios frazės:

Privers jus
Štai kodėl
Ar galime spėti
Tik X iš
Priežastis ta, kad
Kraustosi iš proto
X stulbinančių fotografijų
Džiaugsmo ašaros
Tai, kas nutinka
Pravirkdys jus
Pašiurps oda
Kalba apie tai
Be galo miela
Šokiruoja
Suvirpins širdį
X dalykų, kuriuos… tik
Neįmanoma nustoti juoktis
Top X dainų
Tviteris reaguoja į
Kas nutiko po to

*X – koks nors skaitmuo

Gana keistas rinkinukas. Tačiau kone kiekvienos frazės psichologinį poveikį galima gana paprastai paaiškinti. Štai frazė „privers jus“ akivaizdžiai rodo, jog skaitytojas ją išvydęs antraštėje manys, kad perskaičius straipsnį jo emocinė būsena pasikeis. O juk naujienos tuo ir įdomios, kad atneša mums ką nors naujo, pakylėja mus virš pabodusios pilkos kasdienybės. Frazės „pravirkdys jus“, „neįmanoma nustoti juoktis“ taip pat glaudžiai susijusios su emocijomis. Tuo tarpu antraštės „Tviteris reaguoja į“ arba „Top X dainų“ tiesiog atskleidžia žmogiškąjį smalsumą ir polinkį domėtis kitų nuomone. Jei frazėje „X dalykų, kuriuos… tik“ vietoje daugtaškio įrašysime žodį „supras“ ir rašysime apie kokią nors socialinę grupę (mokytojus, z kartą, ūkininkus), ši antraštė sudomins paminėtą socialinę grupę ir sudomins labiau nei naujienos, skirtos visiems Lietuvos gyventojams, nes tai suteikia turiniui asmeniškumo.

Sąžiningai išstudijavęs šį frazių sąrašą ir pritaikęs jį antraščių kūryboje žurnalistas nebūtinai pasieks savo populiarumo viršūnę. Juk „Facebook“ nėra vienintelis socialinis tinklas. Štai „Tviterio“ auditorija labiau vertina kiek kitokias frazes. Čia taip pat dominuoja tokios klasikinės formuluotės kaip „štai kas“, „pirmą kartą“, „dalykai, kuriuos verta žinoti“, tačiau populiariausių frazių sąraše mažiau tokių, kurios apeliuotų į skaitytojo emocijas. Spėju, kad „Tviteryje“ paprasčiausiai renkasi kiek smalsesnė, emociškai sunkiau išjudinama auditorija. Na, bet tai tik laisvi pasvarstymai.

Visas šis antraščių menas gana įdomus dalykas, tačiau jei pažiūrėjus platesniu mastu – manau, kad tai vieną gražią dieną vis vien išsisems ir žiniasklaidai vėl teks ieškoti naujų fokusų. Pavyzdžiui, sugrįžti prie ilgų ir išsamių, informatyvių ir nešališkų straipsnių ir pavadinti juos paprastai ir nuobodžiai, visai nežaidžiant skaitytojo sąmone, o paprasčiausiai pasitikint juo kaip mąstančia ir informacijai imlia būtybe. „1000 mokslininkų patvirtintų būdų kaip pagerinti žemės derlingumą“, „Apie ką kalbėta Seimo posėdyje lapkričio 15-ąją“, „Mezgimo pradmenys ir gražiausi mezgimo raštai“. Paantraštėje galima būtų prirašyti: „Už širdies nesigriebkite, jokių pikantiškų detalių“. Gal ir nieko, a?

Na, o kol antraštės tebesikrausto iš proto, kol žurnalistai, turbūt jau sulaužę ne vieną klaviatūrą, bet galiausiai šiaip ne taip perpratę antraščių kūrimo meną, lieja džiaugsmo ašaras, aš viliuosi su šiuo straipsniu atlikti mini tyrimą. Jei straipsnis nesulauks nei 100 pasidalinimų soc. tinkle „Facebook“, įrodysiu, jog šio straipsnio antraštėje panaudotos efektyvios frazės visai neveikia. Tai reikš, jog jūs turite savo asmeninę nuomonę ir nepasiduodate tokioms lengvoms žurnalistų gudrybėms. Taip pat reikš, kad jūsų nuomonę ir polinkius veikia įvairialypiai vidiniai motyvai, oro sąlygos, nuotaika, o gal tiesiog jo didenybė Atsitiktinumas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)