1919 m. Vakarų delegatų pažintis su Lietuva: į rankas gavę amerikietiško deficito, lietuviai apsvaigo nuo turtų I dalis

...

Vadinamasis Didysis ketvertukas, Paryžiaus taikos konferencija, 1919 m.
Vadinamasis Didysis ketvertukas, Paryžiaus taikos konferencija, 1919 m.
Šaltinis: Wikipedia.org
2021 m. spalio 5 d. 21:04 Remigijus Misiūnas

Subyrėjus Austro-Vengrijos ir Rusijos imperijoms, jų vietoje išnirusios naujos valstybės tapo vakariečiams tikra galvos skausmą keliančia terra incognita. Jų problemas mėginta spręsti Paryžiuje 1919 m. vykusiose Taikos derybos. Bet jų išrišimui reikėjo patikimos informacijos, ir Antantės šalys ėmė siųsti į naujas valstybes vieną po kitos savo misijas.

Viena jų kelionių krypčių tapo naujosios Baltijos valstybės, įskaitant ir Lietuvą. Šių misijų veiklą istorikai tyrinėjo ir sovietmečiu, ir po 1990 m. Ir, jei pirmuoju atveju ieškota faktų, įrodančių lietuviškos buržuazijos parsidavimą pasauliniam imperializmui, tai antruoju stengiamasi įvertinti misijų svarbą nepriklausomos Lietuvos statybos pradžiai, tik paminint vieną ar kitą tamsesnį jų istorijos epizodą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios