1918 m. Lietuvos kariuomenės formavimas: Voldemaras buvo kurčias ir aklas, tad priešas – jau viduje ^{III dalis}

Tiesa, yra ir šviesesnių akimirkų: vokiečiai pažadėjo paramą ir pinigų, jau padėtas pamatas pirmam Lietuvos pulkui. Tačiau jei kas apsidžiaugė išgirdęs, tai galima pasakyti, kad A. Voldemaras tuoj į medaus statinę įmaišo ne šaukštą, o gerą kibirą deguto: tai negreitas darbas; gali būti pavojaus ir iš savos kariuomenės pusės. Kariuomenė turi būti ištikima. Ji turės prisiekti laikinajai konstitucijai. Bus priimami tik žinomi žmonės. Reikia organizuoti kariuomenę vietose, kur galima gauti žinių apie kiekvieną kareivį. Pirmas mankštinimas bus pradėtas vietose. Tik tie, kurie bus rasti tinkami, galės būti gabenami į centrus...

Įmaišo, bet tuoj stato naują medaus statinę: tikimasi netrukus sudaryti vieną korpusą. Daugiau nė negalima. Dalykas – ne skaičius, bet disciplina. Su gera kariuo­mene galima apsieiti mažesniu skaičiumi.

Žodžiu, kaip įprasta politikoje: dangus lyg ir griūva, bet viskas bus gerai. Tačiau ne visi Tarybos nariai leidžiasi užliūliuojami, nors ir sutinka, jog Lietuva per silpna gintis. Sakysim, A. Stulginskis priekaištauja dėl Apsaugos ministerijos neveiklumo, rusų protegavimo, lietuvių atstūmimo, kai lenkai smelkiasi link Gardino, o Vilniuje knibžda legionininkai, kurie vieną gražią dieną nuginkluos vokiečius, abejojančius, ar verta ginti miestą; praleista proga sudaryti miliciją, nesikreipta į gyventojus.