1918 m. kronika: Krašto apsaugos komisija pavojingiausiomis laikė Vilniaus, Kauno, Varėnos, Alytaus ir Kaišiadorių sritis

384. Tiek dienų praėjo nuo 1917 m. rugsėjo 24-osios, kai į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos Tarybos nariai, iki 1918 m. spalio 15-osios, kai buvo padėtas pirmas tikras akmuo kuriant krašto apsaugą – darbą pradėjo Tarybos slapta įsteigta Krašto apsaugos komisija.

Visas tas laikmetis, ypač 1918-ųjų vasara, buvo didelių vilčių ir vis augusio rūpesčio dėl neaiškaus Lietuvos likimo metas. Nerimo ir Lietuvos Tarybos nariai, ir gyventojai, įskaitant Vilniaus lietuvius, ypač matant, kad vis laukiant, kada vokiečiai atiduos Tarybai šalies valdymą, nieko nedaryta ruošiantis ją saugoti.

Tai savo atsiminimuose patvirtina ir Taryboje dirbęs spaudos darbuotojas Antanas Rucevičius, matęs į ją užeinant nemažai lietuvių karininkų. Deja, jam atrodė, jog jie niekuo nesirūpino, lyg kažko laukė, kaip gervė gied­ros, tad, žinodamas apie slaptus vietos lenkų karinius pasirengimus, neapsikentęs susirado K. Škirpą ir užsipuolė: