Rašydamas laišką Danguolei Jackevičiūtei, Vytautas Mačernis prisipažįsta, kad rašo be jokio ypatingo reikalo: „Susigalvojau Tau parašyti laišką“. Po tokių žodžių galima suprasti, kad tai bus meilės laiškas.

Poetas teisinasi, kodėl į Danguolę kreipiasi „Tu“: „Nepyk, kad rašau „Tau“, nes nemėgstu kitaip. „Tamsta“ rašau tik reikalų ir oficialios paskirties laiškuose“.

Vytautas Mačernis taip pat prisipažįsta, kad „nemėgsta diplomatinių išvedžiojimų“, todėl atvirai sako: „Pasiilgau Tavęs. Nebūčiau pasiilgęs, nebūčiau rašęs“.

Vis dėl to Vytautas nerimauja, kad iš jo bus pasijuokta, todėl apsidraudžia: „tau gal bus linksma iš to mano atvirumo, bet aš tam ir rašau, kad būt linksma, o ne liūdna, k