XVII a. pradžioje jaunasis Caravaggio buvo garsiausias dailininkas Romoje, galingi ir įtakingi klientai žavėjosi jo bekompromisiu realizmu ir dramatiškais paveikslais. Caravaggio tapydamas itin išmaniai naudojo chiaroscuro techniką – stiprų šviesos ir tamsos kontrastą, – šviesa spinduliuojančios figūros atrodė įspūdingai itin tamsiame fone.
Tai yra ištrauka iš Lee Cheshire'o knygos „Svarbiausi meno įvykiai“, kurią iš anglų kalbos vertė Rasa Stašytė, išleido leidykla „Kitos knygos“.
Paties Caravaggio asmenybė buvo tamsi ir dramatiška, kaip ir jo menas. Jo amžininkai rašė: „Dvi savaites sąžiningai padirbęs, jis porą mėnesių išdidžiai vaikštinėja pasikabinęs pašonėje kardą, o paskui jį tipena jo tarnas; taip jis eina stebėdamas vienas sporto varžybas po kitų, bet kurią akimirką pasirengęs įsivelti į muštynes ar kokį ginčą, sutarti su juo beveik neįmanoma.“