Galiausiai „Statant tiltą“ padeda suvokti platesnį kontekstą: kad viskas yra persimaišę taip, jog atskiri LGBT ir Bažnyčios krantai tikrovėje nė neegzistuoja – visi esame susiję brangiais ryšiais. Deja, kažkas vis dėlto supuvę mūsų karalystėje. Maginis monstrancijos naudojimas marširuojant aplink Seimą ar lozungai, moralizuojantys gėjus su akivaizdžiu erotiniu pasimėgavimu, dar nė vieno jų nenuvedė prie Jėzaus. Jei kada kurį ir nuvestų, tai tik dėl nenusakomo Dievo humoro jausmo – jis juk mėgsta paradoksus. Kaip daugiavaikė motina, kuriai pora metų vaikus yra padėjęs prižiūrėti dabar jau miręs šeimos draugas gėjus, galiu tik patvirtinti, kad jokios grėsmės krikščioniškai šeimai jie nekelia. Žinoma, pirma tektų priimti tai, kad seksualumas yra sudėtingas dalykas ir, kaip pažymi Jamesas Martinas, kiekvienas esame tam tikrame jo spektro taške. Tektų kalbėtis su savo vaikais – daug ir apie viską. Nebent jūs turite iliuzijų, kad jūsų vaikus išauklės ugdymo įstaiga ar internetas.
Jamesas Martinas. Statant tiltą: kaip Katalikų Bažnyčia ir LGBT bendruomenė galėtų užmegzti pagarba, užuojauta ir taktu pagrįstus santykius. Iš anglų k. vertė Andrius Navickas. V.: Aštuntoji diena, 2021. 176 p.
