Tokie gyvenimo vingiai nustebti priverčia ir šiandien, tad galima tik nujausti, kaip į ambicingą, tačiau nė 1,5 m ūgio nesiekiančią bajoraitę žiūrėta XIX a. pab. ir XX a. pr. Lietuvoje. Vis dėlto jokie žvilgsniai iš vėžių Gabrielės Marijos Jadvygos Petkevičaitės neišmušė, o pasirinktą Bitės slapyvardį pavyko pateisinti su kaupu.
Šis straipsnis delfi.lt pirmąkart buvo publikuotas 2020 m. spalio 16 d., kviečiame susipažinti su G. Petkevičaitės-Bitės istorija.
Gimė bajorų šeimoje, augo mokoma patriotizmo ir demokratijos
G. Petkevičaitė-Bitė gimė bajorų Jono Leono ir Malvinos Onos šeimoje 1861 m. kovo 18-ąją. Jos tėtis buvo gydytojas, dirbo ligoninėje, tačiau sveikata besiskundžiančius neretai priimdavo ir namuose, čia neatsisakydavo namiškių pagalbos.
Deja, vienas tokių kartų buvo lemtingas – užsikrėtusi šiltine nuo ligonių, G. Petkevičaitės-Bitės mama mirė šiai būnant vos 9-erių. Šeimoje augo dar 5 vaikai, tad namų ūkį greitai perėmė tėvo sesuo Regina. Pats tėvas ėmė dar daugiau dirbti, tačiau stengėsi dėmesio skirti ir vaikų auklėjimui.
„Mūsų namai buvo tikra patriotizmo ir demokratizmo mokykla. Niekuomet ne apie vieną žmogų nebūdavo ir už akių paniekos žodis tartas, ne vienas, įėjęs į mūsų namus, nepritirdavo nešvelnumo, kad jis ir elgetos krepšiais būtų apsikabinęs“, – rašė G. Petkevičaitė-Bitė 1927 m. leidinyje „Lietuva“.
Vaikus labai mylėjo, bet savų taip ir nesusilaukė
