Lietaus muzika: likimo dovanos. XII skyrius

...

Vaivorykštė
Vaivorykštė
Šaltinis: Unsplash
2021 m. liepos 16 d. 10:03 PB

„Jeigu būtų statomi laimės namai, pačią didžiausią patalpą reikėtų skirti laukiamajam“, – Julesas Renard'as. Romanas „Lietaus muzika“, paremtas tikrais žmogaus išgyvenimais, atradimais ir netektimis. Dalis istorijos išgalvota, kad skaitytojo dėmesys išliktų iki pat neįtikėtinos pabaigos.

Pramerkiau akis auštant. Matyt, nebegalėdamas grumtis su nuovargiu, kažkuriuo metu užsnūdau. Pirmiausia, ką pajutau, buvo geliantis skausmas visame kūne nuo nepatogaus medinio suolelio, ant kurio miegojau. Taip pat buvau sustiręs nuo šalčio, kuris persmelkė iki pačių kaulų. Drebėjau. Greitai apsižvalgiau, ar niekas nedingo, bet kuprinė atrodė nepaliesta. Atsistojau ir pamėginau pramankštinti nutirpusias galūnes. Vėl pradėjęs normaliai cirkuliuoti kraujas ėmė badyti rankas ir kojas, tarsi milijonas mažyčių adatų bandytų išsiveržti kiaurai pro mano venas. Jausmas nebuvo iš maloniųjų, bet bent jau pasijaučiau gyvas.

Aplink nebuvo nei gyvos dvasios. Net vėjas dar miegojo, ir jau pradėję geltonuoti medžių lapai lyg negyvi kabojo nejudėdami, tarsi su spalva būtų praradę ir sielą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios