„Kolektyvinis šventiškumas, įsivaizduojamybė, sapnai tampa kibererdvės normomis, kurios pamažu įsiviešpatauja ir privačiame, ir viešajame gyvenime. Visuotinio racionalumo amžiuje buvo įtvirtinta socialinė sutartis, kurią imta vadinti privataus gyvenimo siena“, – Michelis Maffesoli.
Siekdamas aprėpti ir įvertinti skaitmeninių technologijų invaziją į bendrąją egzistencinę erdvę, prancūzų filosofas ir sociologas Michelis Mafessoli net neįtarė, kad, pandemijai įgavus globalų mastą, virtuali erdvė, darbas per nuotolį, socialiniai tinklai ir kiberkultūra (1), persmelkusi visas politines, socialines ir kultūrines sferas, daugelyje pasaulio šalių taps pagrindine išgyvenimo, veiklos ir bendravimo, darbo ir laisvalaikio erdve bei galimybe.