Po trisdešimties, net po 32 metų įdomu aptarti senąsias vilties ir kovos ideologijas. Ko gero, net paskelbti vėl (ir kas nebuvo paskelbta), kad šiandien į save žvilgtelėtų tie, kurie tada jau buvo, o sykiu naujieji priaugusieji, kurių tada dar nebuvo.
Skaitai ir matai, kad yra aktualijų.
Aktualu susivokti ir savo istorijoje, ir dabartyje. Ar matome ateitį?
Straipsnį „Gėlės žmonijai, paminklai be datų“ rašiau ir plėtojau dar prieš Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, tad 1988 m. vasarą ligi rugsėjo. Tai patvirtin