Ne, nešvęsim ilgai laukto Jutos šimtmečio šių metų gegužės 19 dieną, nebegersim šampano ar kitų tauriųjų gėrimų ir neragausim jau daug metų iš eilės per Jutos gimtadienį patiekiamo „Napoleono“ torto. Nebesijuoksim prisiminę kokį nors absurdišką įvykį iš sovietmečio realybės filmuojant, kuriant spektaklį ar rengiantis parodai. Viso to nebebus, nes Juta pavargo to jubiliejaus laukti ir pačiai sau netikėtai, tyliai ir oriai iškeliavo Anapilin. Ne į Kalnelį, kur visi spraudžiasi, o į Rokantiškes prie artimųjų.

Laidotuvių ritualas, atrodo, jos pačios buvo iš anksto numatytas