Idealios TV beieškant: kodėl lietuviai reanimuoja mirštančius produktus ir kiek kainuoja sukurti šokių laidą

Televizijoje pradirbau 20+ metų. Ir esu sulaužęs ne vieną ietį diskusijose su draugais ar atsitiktiniais praeiviais, kalbėdamasis apie tai, kokia ta TV turi būti. Kas joje blogai ir kas gerai. Kokius filmus ir serialus rodyti, o kokias laidas mest į televizinį šiukšlyną, po velnių. Žodžiu, visi žino, kokios televizijos nori. O aš jums paaiškinsiu, kokia televizija yra įmanoma. Kokios mano draugų ir, tikėtina, jūsų idėjos yra utopinės, o kokie patarimai neįgyvendinami. Lipdom idealią TV ir taip sužinom daugiau apie tai, kaip ten viskas veikia.

Padarysim menamą interviu, kuriame aš atsakysiu į dažniausiai „televizininkams“ užduodamus klausimus. Taigi, pradedam.

– Vakar buvau geram filme? Kodėl filmai, kuriuos rodote, yra seni?

– Viskas yra dėl audiovizualinės industrijos ypatybių. Kompanija, pagaminusi filmą, nori iš jo uždirbti kuo daugiau. Parduoti kuo didesniam klientų kiekiui. Todėl per daugelį metų susiformavo tam tikros taisyklės. Žinoma, būna ir išimčių, tačiau viskas vyksta štai taip. Filmas pradeda savo kelionę kino teatruose. Ten jis būna nuo savaitės iki mėnesio, bet kino industrijoje priimtas terminas yra apie du mėnesiai kino nuomos. Vėliau filmas atgula į lentyną pusei metų ir tik tada yra parduodamas kitiems vartotojams. Tai yra daroma todėl, kad einantis į kiną jaustųsi išskirtinis ir žinotų, jog kinas, už kurį jis tik ką sumokėjo 6 eurus, rytoj nebus parodytas per kabelinę.