Atitrūkti nuo karčios realybės: JAV fabrikuose dirbęs poetas Radauskas nuoskaudas skandino eilėse ir įsigytuose paveiksluose

Dažnas gyvenamosios vietos keitimas, nesaugumo būsena ir noras išreikšti savo pasaulį eilėmis – tokioje nepastovumo terpėje gyveno bei kūrė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas. Jis laikomas vienu reikšmingiausių lietuvių poetų ir modernizmo pradininku, nors apie jo biografiją rašoma per retai – galbūt dėl to, kad H. Radausko kūryba kalbėjo stipriau nei kūrėjo asmenybė. Išlaikytas, nuosaikus – tačiau ne mažiau įdomus. Kaip eilėraštyje „Dainos gimimas“ rašė pats H. Radauskas, „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, / Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“.

H. Radausko kūryba priskiriama vadinamajai egzodo literatūrai. Šis terminas buvo pasirinktas svarstant, kaip pavadinti lietuvių pasitraukimą iš tėvynės karui baigiantis, atslenkant pavergimui, sunaikinimui – emigracija, tremtimi? „Kas tie pasitraukusieji – emigrantai? tremtiniai? išeiviai? Vienaip ar kitaip pasvarsčius, pasirinktas žodis „egzodas“ (gr. exodos – išėjimas) iš Senojo testamento leksikos, reiškiantis masinį visos žydų tautos išėjimą iš Egipto vergijos. Nes analogiškas buvo lietuvių masinis pasitraukimas iš „vergijos namų“, – rašė literatūrologė Vanda Zaborskaitė „Trumpos lietuvių literatūros istorijos“ II dalyje.

Tad kaip traukėsi vienas iš šių lietuvių inteligentijos šviesulių ir kokiais būdais H. Radauskas išreiškė šią savo patirtį?..