Architektūros kūrinys, kurį sunaikinome savomis rankomis: svarsto apie atstatymą, bet bijo Valdovų rūmų likimo

5

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybos metu (1913-1914 m.) // iš autoriaus asmeninio archyvo ir Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios pagrindinio fasado vaizdas (1961 m. vasario mėn.) // Vaičekonis P. Švenč. Jėzaus Širdies parapijos Dievo Apvaizdos bažnyčia: istorija, inventorius, darbo dienynas. 1962-1966. Vilnius, p. 3
Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybos metu (1913-1914 m.) // iš autoriaus asmeninio archyvo ir Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios pagrindinio fasado vaizdas (1961 m. vasario mėn.) // Vaičekonis P. Švenč. Jėzaus Širdies parapijos Dievo Apvaizdos bažnyčia: istorija, inventorius, darbo dienynas. 1962-1966. Vilnius, p. 3
Šaltinis: Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybos metu (1913-1914 m.) // iš autoriaus asmeninio archyvo ir Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios pagrindinio fasado vaizdas (1961 m. vasario mėn.) // Vaičekonis P. Švenč. Jėzaus Širdies parapijos Dievo Apvaiz
2021 m. balandžio 6 d. 12:04 Darius Levicki

Minint iškilaus tarptautinį pripažinimą pelniusio Lietuvos architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio 100-ąsias mirties metines, 2019 m. lapkritį Vilniaus Naujamiestyje, sutvarkytame skvere, atidengtas jo suprojektuotos, tačiau nebaigtos statyti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas, išlietas iš bronzos. Šią šventovę tiek lietuvių, tiek lenkų tyrinėtojai yra analizavę įvairiais aspektais, prie Vivulskio projekto dažnai grįžtama, nes atsiranda naujų faktų, leidžiančių papildyti turimas žinias. Glaustai priminsiu bažnyčios istoriją, meninę jos idėją, aptarsiu interjero dekorą, atstatymo galimybes.

Bažnyčios statybų istorija

Jėzuitų ordinas 1905 m. paskelbė uždarą konkursą suprojektuoti naują šventovę Krokuvoje. Kartu su pakviestais garsiais architektais – Teodoru Talowskiu, Józefu Pokutyńskiu, Juliuszu Meyrederu – dalyvavo ir dar mažai kam žinomas Antanas Vivulskis.

Jo pasiūlytas neoromaninio stiliaus bažnyčios projektas įvertintas 1-ąja premija. Deja, Romos katalikų vienuolių ordinas statybų atsisakė dėl itin didelių išlaidų (Krokuvos bažnyčios statybų suma siekė apie 350 000 koronų), planai liko neįgyvendinti.

Vis dėlto drąsus sumanymas atkreipė Lietuvos dvasininkų dėmesį – pabrėžiamas Vilniaus vyskupo barono Edvardo Roppo vaidmuo, Kunigų seminarijos inspektoriaus Karolio Lubianeco pastangos sudaryti Vivulskiui galimybę realizuoti projektą Vilniuje. Spauda XX a. pr. rašė, kad Vilniui plečiantis, didėjant katalikų skaičiui, miesto pakraščiai neturi katalikiškų maldos namų, reikia steigti naujas bažnyčias. Visų Šventųjų parapija 1906 m. kreipėsi į dvasinę ir pasaulietinę valdžią, prašydama pastatyti naują Švč. Jėzaus Širdies šventovę. Šiai parapijai priklausė 27 tūkstančiai tikinčiųjų, bažnyčia sekmadieniais ir švenčių dienomis nesutalpindavo visų maldininkų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.8750

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios