Ar kalta rusų kultūra ir ko jai po karo reikės atsisakyti?

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sukrėstas pasaulis nuo ekonominių sankcijų netrukus perėjo prie moralinių sankcijų. Tai, visų pirma, pradėjo reikštis šalies agresorės „kultūros atšaukimo“ forma. Visame pasaulyje atšaukiami rusų atlikėjų koncertai, spektakliai ir gastrolės, nutraukiamos humanitarinės programos. Dirigentas Valerijus Gergijevas, palaikantis Vladimiro Putino politiką, buvo atleistas iš Miuncheno filharmonijos vyriausiojo dirigento pareigų. Metropoliteno operoje buvo atšauktos operos dainininkės Annos Netrebko gastrolės (tiesa, vėliau ji pasmerkė karą). Dar kovo mėnesį Kardifo filharmonijos orkestras paskelbė, kad per koncertą nebus atliekama P. Čaikovskio uvertiūra „1812 metai“ (kitos programos, kuriose skamba rusų kompozitorių muzika, nebuvo atšauktos).

Šio teksto autorius Andrejus Archangelskis yra Rusijos publicistas, kultūrologas. Buvęs žurnalo „Ogoniok“ kultūros skyriaus redaktorius. Nuo 2014 m. tyrinėja Rusijos propagandos fenomeną, yra tarptautinio konkurso „Profesija – žurnalistas“ laureatas (2016 m.). Uždarius „Ogoniok“, bendradarbiavo su nepriklausomomis Rusijos žiniasklaidos priemonėmis „Echo Moskvy“, „Republic“, televizijos kanalu „Dožd“.

Laikui bėgant, padėtis gali diferencijuotis: tiems Rusijos menininkams, kurie pasisakė prieš karą, keliai į Europą gali likti atviri, spėja muzikos kritikas Artemijus Troickis. Tačiau kol kas jokios diferenciacijos nėra. Nors oficialios Rusijos delegacijos šių metų Kanų kino festivalyje nebus, į pagrindinę konkursinę programą buvo įtrauktas Kirilo Serebrianikovo filmas „Čaikovskio žmona“. Balandžio 17 dieną Ukrainos valstybinės kino agentūros vadovė Maryna Kuderčuk Kanų kino festivalio vadovui Pierre`ui Lescure`ui nusiuntė laišką, kuriame paragino neleisti festivalyje dalyvauti rusiškiems filmams, nes tai reikštų, kad „dėmesys nuo karo baisybių“ perkeliamas prie propagandinio „susitaikymo“. Kol kas oficiali reakcija į šį laišką nežinoma.

Po to, kai Bučoje atsivėrė siaubingi karo nusikaltimai, prodiuseris Aleksandras Rodnianskis viename interviu pasakė: „Po Bučos daugiau nebegalime kalbėti apie rusų kultūrą. Ji nesulaikė ruso nuo barbariškumo, žvėriškumo ir suakmenėjimo. Ji yra kalta. Kalti visi, kurie yra su ja susiję. Jos laukia ilgas pasikeitimo kelias. Ir atgailos“.